Šiltėjant pavasario orams, šalyje prasidėjo pernykštės žolės gaisrai. Vidutiniškai apie 4 500 kartų per metus ugniagesiai vyksta gesinti degančios žolės plotų.
Žolės gaisras gaišina brangų laiką
Pastebėta, jog atvirose teritorijose gaisrai dažniausiai kyla savaitgaliais, kai tvarkoma aplinka. Gaisrų skaičių lemia ir lietaus stoka. Ugniagesiams gelbėtojams, užgesinusiems vieną ugnies apimtą plotą, dažnai tenka skubėti į kitą. Išskubėję ryte kartais į gaisrinę jie grįžta tik vakare.
Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonių turtas, o kartais – ir patys gyventojai. Tokiuose gaisruose apdegama ar netgi žūstama. Be to, degant pernykštei žolei pievose žūva vabzdžiai, driežai, ežiai, kiškiai, sudega paukščiai, jų lizdai, perimi jaunikliai, sunaikinamos perėjimo vietos. Gaisruose supleška skruzdėlynai, retos augalų rūšys.
Neretai ugnis persimeta ne tik į miškus, bet ir pastatus. Deja, nedaugelis susimąsto, kad ugniagesiai gelbėtojai, gesindami padegtos žolės plotus, gali nesuspėti laiku atvykti į kitą gaisrą ar nelaimę, kur gresia pavojus žmogaus gyvybei ir turtui. Kai arčiausiai esančios ugniagesių pajėgos būna išvykusios tramdyti degančios žolės gaisro, liepsnų apimtą namą tenka gesinti ugniagesiams iš kitų, neretai gerokai nutolusių padalinių. Taip gaištamas brangus laikas, rizikuojama žmonių ir jų turto saugumu.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams, globėjams derėtų priminti vaikams apie tokių gaisrų daromą žalą.
Būtina žinoti
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai įspėja:
draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau nei 100 m nuo miško;
draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, todėl su ugnimi reikia elgtis atsargiai – nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų;
augalinės kilmės atliekas, jei neprieštarauja savivaldybių patvirtintos švaros ir palaikymo taisyklės, galima deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau nei 30 m nuo pastatų.
Verta žinoti, kad pats draugiškiausias aplinkai šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas, o laužą kurti reikia tik tam paruoštose vietose. Prieš tai būtina įvertinti, ar tai daryti saugu. Negalima laužo kurti, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti, žarijas reikia užpilti vandeniu. Beje, tėvai turėtų žinoti ir priminti vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą, jiems gresia piniginės baudos.
Pagal 286 straipsnį
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 Eur bauda. Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 Eur. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas asmenims užtraukia baudą nuo 50 iki 300 Eur, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 Eur.
Pastebėję degančią žolę nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiantskambinkite 112.
Kupiškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba