„Pavasaris jau sniegus ištirpdė, gamta po žiemos miego bunda. Pavasario Lygė artėja“, – viliojo internetinis skelbimas į pavasario Lygės trijų dienų žygį Šimonių girioje.
Kaip sakė žygio organizatorius Ričardas, tai – ne visai žygis, tai pasivaikščiojimas, arba, kaip rašė skelbime, galimybė „pasimėgauti atgimstančia gamtos karalija“.
Susirinko bene 18 žmonių, ir nuo Anykščių rajono Andrioniškio seniūnijos Sedeikių kaimo sankryžos jie pasuko į pačią Šimonių girios širdį – Inkūnų kaimą.
Jaukus penktadienio vakaras prabėgo prie Katinų kalkakmenio, šildė ugnelė ir dainos. Čia – ir nakvynė.
Ryte – per Šimonių girią, palei Šventosios upę – į „Amatų kalnelį” Inkūnų kaime. Sodybą žygeiviai pasiekė vakarop. O čia – ne tik nakvynė, bet ir pirtelė.
Prieš saulėlydį dar spėta pavaikščioti Inkūnų bažnyčios šventoriuje, aplankyti čionykštį kryžių kalnelį. Jame – devyni kryžiai ir koplytstulpiai išnykusiems kaimams. Legai, Lašiniai, Lesienininkai, Dauneikiai, Mičionys, Klėgiai, Beržoniškis, Medinos, Mikieriai, Šilagaliai, Juodbala – tai vis Inkūnų aplinkiniai kaimai. Kryžiai pradėti statyti prieš trejus metus, jų žada iškilti 16.
Neskubomis nukeliauta ir iki Inkūnų raganos pirkios, patupdytos aukštai ant kalno. Ragana jau išskridusi į Dausas, tačiau slėpinių nuotaikos dar likusios: teberiogso didžiulis vandens malūnas – tiesiai į jį ir krenta užtvankos vanduo. Virš pavasario tebebudinamų medžių viršūnių klykdamos plasnoja gervės – kur dar tokį dalyką pamatysi?
„Amatų kalnelį” gali užsisakyti kiekvienas, norintis susipažinti su seniausiu pasaulio amatu – keramika: gali išmokti pasigaminti dubenėlį, švilpuką, o jei nepristigsi ryžto, – ąsotį ar puodynę. Darbai degami lauko krosnyje, likusieji merkiami rauge.
Sekmadienio rytmetį žygeiviai ir praleido keramikos dirbtuvėse: čia, kaip sakė jie patys, laukė ponas molis. O po pietų – namolio.
temainfo.lt