Pauliaus Širvio gimtadienis – jaukiame Rokiškio bibliotekos kiemelyje

Rugsėjo 6 d. į Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos surengtą poeto Pauliaus Širvio 100-mečio minėjimą žmonių susirinko daug. Tai, žinoma, lėmė ir P. Širvio kiemelio atidarymas.


Rugsėjo 6-ąją – P. Širvio 100-metis.

Nuotraukose matytas vidinis Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos kiemas, pavadintas Pauliaus Širvio vardu, kūrė labai nedidelės erdvės įspūdį. Vis dėlto jis ne toks ir mažas: anot bibliotekos direktorės Alicijos Matiukienės, čia ras vietą kultūros kameriniai renginiai, čia įsikurs vasaros skaitykla. Ir, ko gero, jau visai Lietuvai tai taps vieta rinktis ir kalbėti apie Paulių Širvį, skaityti jį, dainuoti , vaidinti…
Iš vienos pusės kiemą įrėmina bibliotekos fasadas, kitos dalį – nemažas pagalbinis pastatas, bibliotekininkų sumanymu, uždengtas tentais, lyg didžiuliais plakatais. Juose – „Širvynės“ šventinės akimirkos. Gi „Širvynė“ – poezijos skaitymų ir bardų šventė, švenčiama Degučių kaime, netoli Aleksandravėlės, P. Širvio tėviškėje. Šios šventės idėja priklauso bibliotekininkei Almai Mekšėnienei ir aleksandravietei Dovilei Pučinskienei. Sumanymas patiko rokiškėnams, o ir visos Lietuvos poezijos mylėtojams, kurių sielą yra virptelėjusios P. Širvio eilės. Ir štai jau dešimt metų gyvuoja „Širvynė“.
Kiemelis užsibaigia privataus namo peizažu; visa jauki erdvė atsiveria nuo Kauno gatvės. Direktorė A. Matiukienė nė neabejoja: kiemelyje, prie jo fontano, prie berželio (gal ir paminklas poetui atsiras) rinksis rokiškėnai pabūti, pajusti čia kuriamą poetišką nuotaiką.
Rokiškio senamiestis žavi kiemeliais: kai kurie jų uždari, į kai kuriuos gali užsukti. Bibliotekininkų kiemelis bus bene pirmas, gavęs vardą.
P. Širvio kiemelio atidarymo juostą perkirpo bibliotekos direktorė A. Matiukienė ir rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas.


Spektaklyje – rokiškėniškas poeto gyvenimas

Rugsėjo 6-ąją ir P. Širvio 100-metis, ir jo vardo kiemelis į rokiškėnų bibliotekininkų renginį priviliojo daug žmonių. Turėjo įtakos ir Anykščių kultūros namų režisieriaus Jono Buziliausko spektaklis „Tik ilgesį palik“. Ansambliai „Volungės“ ir „Varius“ rokiškėnišką poeto gyvenimą papasakojo jo eilėraščiais, laiškais, kitų prisiminimais, jo poezija, virtusia dainomis.
J. Buziliauskas – visai Lietuvai žinomas ir jautrus savo monospektakliu apie P. Širvį „Velnioniškai vienas“, rodomu jau bene 10 metų. Šįkart režisierius nevaidino, bet sutiktas buvo šilčiausiais plojimais ir už spektaklį, ir už dėmesį P. Širvio kūrybai, ir už pelnytą apdovanojimą – rugsėjo 4 d. J. Buziliauskui įteikta J. Keliuočio literatūrinė premija, jau 14 metų teikiama Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro.


Meno apraiškose poetas – pakeleivis

– Atrodo, kad šis kraštas atšvenčia jubiliejų už visą Lietuvą. Iš tiesų, kituose miestuose dar tik įsibėgės renginiai. Minės Vilnius, minės Šiauliai, Klaipėda, Kaunas, – rokiškėnams, šventusiems poeto P. Širvio 100-metį, kalbėjo Žydronė Kolevinskienė, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, humanitarinių mokslų daktarė.

Anot viešnios, ką naujo ir bepasakysi apie P. Širvį, atkeliaujantį per Liutauro Čepracko, Vlado Bagdono, Viktoro Malinausko, „Hiperbolės“, Sauliaus Mykolaičio, Vytauto Landsbergio dainas, per skaitovų Algirdo Latėno, Česlovo Stonio, Laimono Noreikos, Petro Venslovo, Andriaus Bialobžeskio, Arno Roseno ar Henriko Kurausko skaitymus, per režisieriaus Rimo Tumino spektaklį „Čia nebus mirties“, „Cezario grupės“ spektaklį „Nutolę toliai“, Česlovo Stonio kompoziciją „Amžinai amžinai neramus“, per J. Buziliausko spektaklius pagal P. Širvio eiles… Šiose meno apraiškose poetas – pakeleivis.
Zarasų rajono Padustėlių kaime, Rokiškio rajono Degučių kaime yra memorialiniai ženklai, Zarasuose – jo gatvė, P. Širvio vidurinė mokykla, Dusetose įkurtas jo vardo parkas, įsteigta P. Širvio literatūrinė premija, jam dar gyvam esant išleisti keturi poezijos rinkiniai, po mirties pakartota devyniomis knygomis.
Apie P. Širvį – Stasio Lipskio prisiminimai, Rimanto Šavelio prisiminimų knyga, apie Širvį yra rašiusi ir Viktorija Daujotytė, prisiminimais dalinosi Aldona Ruseckaitė, rinktinę „Ir nusinešė saulę miškai“ parengė Marcelijus Martinaitis ir Valdemaras Kukulas… Pati naujausia poeto šimtmečiui išleista knyga „Po mirgiuoju žvaigždynų šalmu“ yra įgarsinta ir kompaktine plokštele. Įžanginį žodį jai parašė egzistencinio tragizmo poetė Elena Baliutytė-Ryliškienė, rugsėjo 6 d. per LRT radiją visą Lietuvą sveikinusi su P. Širvio gimtadieniu.


Iki šiol lieka slėpiniu

Anot dr. Ž. Kolevinskienės, nuo poeto mus skiria dešimtmečiai. Jis mažai bežinomas mokykloje, kai kam daug klausimų kelia jo politinės pažiūros, dažnai ieškoma to, ko jo gyvenime nė negalėjo būti. Kritikavo jį Vytautas Kavolis, Tomas Venslova. Betgi Vincas Mykolaitis-Putinas jau 1957 m. eilėraščių ciklo „Ilgesys ta giesmė“ P. Širvio meilės lyriką pavadino klasika. Rašytojas Alfonsas Pakėnas teigia, kad P. Širvio nebuvo silpnosios pradžios: jis iškart pasirodė labai stipriai.
Pati P. Širvio poezija lieka didžiuoju slėpiniu: paprastume – jautrumas, lyrikoje – visiems atpažįstamas folkloras…  V. Kukulas monografijoje „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos“ bene bus priartėjęs prie atsakymo: P. Širvio poezija perpinta senobinių lietuvių liaudies dainų parafrazėmis. O kai eilėraščiai – dar ir tikras gyvenimas, tikras karas ir tikra meilė – jie jaudina ir veikia.


Apdovanoti konkurso nugalėtojai

Mėnesį truko J. Keliuočio viešosios bibliotekos trumpo žanro literatūrinis konkursas, skirtas P. Širvio 100-mečiui. Sulaukta 26 autorių 31 kūrinio. P. Širvio šimtojo gimtadienio šventės vedėja Daiva Vilkickienė kvietė šalia savęs ukmergiškį, festivalio „Langas į širdį“ organizatorių Albiną Kuliešį, Rasą Jociūtę-Panavienę, Gražiną Pitrėnienę, Almą Kazlauskienę, Jolantą Augulienę, Vidą Papaurėlienę, Emiliją Kvedarienę, Ireną Juodelytę-Varnienę, Intą Bulaitienę, Jolantą Juodinytę, Ievą Kadžiulytę, Redą Kiselytę, Audronę Telšinskienę, Alę Kazlauskienę, Liną Archipovą, Rimą Statkonienę, Vitaliją Čeplinskienę, Saulių Sakalauską, Žanetą Šiškūnaitę-Jasinevičienę, Virginiją Dičkienę, Stanislavą Kabutavičienę ir, žinoma, konkurso nugalėtojas – Ramintą Rimiškytę už eilėraštį „Dabartyje“, Jolantą Juodinytę –  už „Poeto lemtį“ ir Danutę Mažeikienę – už „Poeto kelią“. Visi apdovanoti dailininkės Astos Keraitienės dirbiniu – Poezijos paukšteliu.


temainfo.lt
Emilijos Briedytės nuotrauos