[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_1.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_2.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_3.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_4.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_5.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_6.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_7.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_8.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_9.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_10.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_11.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_12.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/03/po_vycio_zenklu_rokiskis_2015_13.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]
Rokiškio krašto muziejuje parodą „Po Vyčio ženklu” apžiūrėjo daugybė žmonių. Ši pinigų paroda – tarsi atsisveikinimas su litais.
– Lietuvos bankas kiekvienam šalies muziejui padovanojo po nominalą visų lietuviškų litų. Tokią kolekciją gavo ir Rokiškio krašto muziejus. Kas yra matęs 1 000 Lt kupiūrą? Tokio nesutikau. Tai įvertinus ir kilo mintis parengti pinigų parodą, – temainfo.lt sakė Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis.
Parodos lankytojams įdomu, kas puošė 1 000 Lt, taip ir nespėjusių patekti į apyvartą, kupiūrą. Spėlioja retas, nes popieriniuose mūsų piniguose įamžintos, rodos, visos svarbiausios Lietuvos asmenybės: rašytoja Julija Žemaitė (1845-1921), vyskupas Motiejus Valančius (1801-1875), lakūnai Steponas Darius (1896-1933) ir Stasys Girėnas (1893-1933), poetas kunigas Maironis (1862-1932), kalbininkas Jonas Basanavičius (1851-1927), rašytojas, švietėjas Simonas Daukantas (1793-1864), filosofas Vydūnas (1868-1953), gydytojas, poetas, Tautinės giesmės autorius Vincas Kudirka (1858-1899). Didžiausią lietuvišką pinigą puošia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) portretas.
Per 25 metų laisvės metus Lietuva naudojo rublius (1900 03 11 – 1991 08 05), rublio pakaitalus-talonus (1991 08 05 – 1992 10 01), nuolatinius talonus (1992 10 01 – 1993 06 25), litus (1993 36 25 – 2015 01 01) ir eurus.
Parodą puošia ir talonų kolekcija, ir prieškario Lietuvos pinigai, ir bene pati seniausia valiuta – vaškas, kriauklės, kailiai.
„Po Vyčio ženklu” įsitarpavo tarp valstybinių švenčių – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios.
– Pinigai ir yra vienas valstybingumo bruožų. Litų nebeturime, bet euruose išsaugojome Vytį. Šis mūsų valstybingumo ženklas siekia Lietuvos istorijos 14 amžių, – pasakojo istorikas.
Parodoje – ne tik Lietuvos banko dovanota kolekcija, bet ir senieji Lietuvos pinigai iš Rokiškio muziejaus fondų. Po stiklu – Lietuviškas ilgasis, sidabrinis sunormintos masės (105 g) 13 a. strypelis, pirmasis lietuviškas pinigas; Kazimiero Jogailaičio denaras, vertas 1/10 Prahos grašio, į Rokiškį atkeliavęs iš Obelių Laisvės kovų istorijos muziejaus…
– Grašiai – sidabriniai, vėliau variniai pinigai, Europoje buvo naudojami 12-19 amžiuje. Grašis pradėtas kaldinti Italijoje, vėliau jis pasiekė Prancūziją, iš čia – Angliją. 1300 m. grašius imta kaldinti Bohemijoje; jie buvo pavadinti Prahos grašiais ir svėrė 3,7 g. Iki 15 a. tai buvo svarbiausia Europos valiuta. Sakytum, dabartinis euras. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje grašis buvo kaldinamas nuo 1535 m. iki 18 a. pabaigos. Trys šilingai prilygo 20 obolų, arba 10 denarų, arba 4 pensams; kapa siekė 60 grašių, – dalinosi žiniomis G.Kujelis.
Šiuo metu tik lenkai benaudoja grašį, atitinkantį šimtąją piniginio vieneto – zloto – dalį. Grašis Lenkijoje pradėtas kaldinti apie 1338 m. Iki 2002 m. grašis, kaip šilingo dalis, buvo naudojamas ir Austrijoje.
Anot muziejininko, grašis buvęs kyšio moneta. „Nekaišiok trigrašio, kur nereikia” – sakydavę lietuviai. Ilgainiui posakis įgavo kitokią prasmę: dabar juo stabdome tuos, kurie ne vietoje reiškia savo nuomonę.
Parodoje – ir privačios kolekcijos dalis. Kolekcininkas, nepanoręs viešinti pavardės, padeda mums pažinti Žygimanto Augusto laikų pinigus.
„Po Vyčio ženklu” – ne tik pinigai, bet ir muziejininko G.Kujelio istorijos; gali jų klausytis be galo.
– Tikimės, kad susidomėję šia paroda, jos lankytojai užkops ir į antrą muziejaus aukštą, kur saugomi didieji Rokiškio krašto muziejaus lobiai, – ir teigė, ir siūlė istorikas.
„Po Vyčio ženklu” veiks iki kovo pabaigos.
temainfo.lt
Emilijos Briedytės nuotraukos