Panemunėlyje visus pasitiko Pričkus ir Pričkuvienė

Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro kolektyvo improvizacija pagal K.Donelaičio „Metus”. Autorės nuotr.

Rokiškio rajono Panenunėlio kaimo kasmetinis subruzdimas po atviru dangumi – jau 15-oji liaudies teatrų šventė „Seklyčia 2014“, šiemet surengta birželio 21-22 d. Kaskart ji maloniai sušildo teatro mylėtojų širdis.

Šiemet minint 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines didelis dėmesys buvo skirtas jo žymiosios, daugumai iš mokyklos suolo pažįstamos poemos „Metai“ inscenizacijai.

Renginį pradėjęs Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro kolektyvas (rež. Neringa Danienė) pateikė savą šio kūrinio interpretaciją: visus ne tik nukėlė į ponų ir būrų laikus, bet ir gardžiais šeimininkių slėgtais sūriais vaišino, linksmą polką sutrypti kvietė.

Bene ryškiausi „Metų“ veikėjų charakteriai – kaimo seniūnas Pričkus ir jo pati ir Pričkuvienė (Vidmantas Zakarka ir Audronė Šakalienės). Jie  sveikino „Seklyčion” susirinkusius liaudies teatro mylėtojus, kaip pridera dabojo šventę, o iš toliau atvykusiems kolektyvams ir lauktuvių suruošė – Pričkuvienė po sūrį suslėgė ir po krepšelį vištų kiaušinių sutaisė, o Pričkus – kiekvienam teatrui savo rankų darbo verpstę dovanojo, ir abu dėkodami taikėsi svetelius išbučiuoti.

Skapiškio teatras „Stebulė” ir vaikų studija „Kū Kū” . R.Kaminsko nuotr.

Savo duoklę žymiajam lietuvių literatūros kūrėjui atidavė ir Kupiškio rajono Skapiškio teatras „Stebulė“ bei vaikų studija „Ku-kū“, parengę jungtinį pasirodymą „Pavasario linksmybės“ (rež. Vita Vadoklytė).

Skapiškėnai popieriaus maišais ir aliuminio bidonėliais įkūnijo bundančią gamtą – taip sutartinai ošė šilais ir kloniais bei mėgdžiojo gyvūnų garsus, jog kaip mat išjudino visus susirinkusiuosius.

Skapiškėnais ypač džiaugėsi „Seklyčios” gaspadoriai Pričkus ir Pričkuvienė: tiek gandrų (!), galbūt lietingais metais Panemunėlyje padidėsiąs gimstamumas… Modernus spektaklis sužavėjo ir didelius, ir mažus – liepos 5 d. jis bus rodomas Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“.

Pandėlio kolektyvas vaidina „Šalaputrį” pagal J.Grajauską. Autorės nuotr.

Pandėliečių komedija „Šalaputris“ (rež. Vida Burakovienė) perkėlė visus į XX a. pradžią. Skambant tarpukario laikų muzikai vaistinės aplinkoje linksmai vystėsi meilės istorija, užsibaigusi vestuvėmis.

Tačiau šventė tuo dar nesibaigė. Pričkus ir Pričkuvienė visus sukvietė ir antrąją dieną. „Seklyčion” dar gausiau susirinkusieji žiūrėjo Bajorų „Šnekučio“, Kazliškio „Zigzago“ ir Panevėžio rajono Krekenavos „Avilio“ spektaklius.

Panemunėlio kraštas nuo XIX a. garsėja liaudies klojimo teatru. 1893 m. parapijos kunigo, švietėjo Jono Katelės rūpesčiu Naujikų kaime suvaidintas pirmasis slaptas lietuviškas vaidinimas pagal Juozo Tumo-Vaižganto kūrinį „Nepadėjus nėr ko kast“.

 

Indrė Viktorija Užukukytė