Lietingas Kupiškio dangus. Na ir kas? Gerai, kad Kupiškis turi dangaus, šiandien apniukusio… Rytoj gal bus saulėtas! Sakysit, menkas privalumas turėti dangaus – jo turi visi: Anykščiai turi, kur nors Briusely žmonės džiaugiasi savuoju, ir niekur jis nedings. Dangtis užvožtas nuo amžių pradžios, bet neketina griūti.
Dangaus yra visiems. Bet ar visi turi galimybę jo turėti? Ne kartą Jaunimo centre teko susidurti su aktyviais ir įdomiais jaunuoliais, kuriuos mokykloje vadina niekam tikusiais. Neklaužados kartais patenka į tokią vietą, iš kur dangaus nematyt. Aktyviems ir įdomiems jaunuoliams, kaip ir geroms mergaitėms, – dangus! Svarbu, ar eisi galvą nuleidęs, ar kelsi ją į viršų.
Tačiau kas pasako žmogui, kur žiūrėti? Su šiuo klausymu dažnai susiduriu fotografuodamas: turi rinktis, ar kadre palikti daugiau vietos žmonėms, pastatams, pievai ar dangui? Dalykai atrodo skirtingai, priklausomi nuo to, iš kur ir kaip juos fotografuosi.
Kai imi žiūrėti tik žemyn, gali atrodyti, kad dangaus nebėra arba kad jis – aukštai ir nepasiekiamas… Be jo nėra šviesos – tik pilka žemė po kojomis…
Kai žvalgaisi Kupiškyje, kur kreipti žvilgsnį? Kas atkreipia tavo dėmesį? Kaip nusprendi, kur reiktų žiūrėti? Klausiu, nes man neramu: aš nenoriu pražiopsoti dangaus! Gerai, kad Kupiškis jo turi: kol kas dangus apsiniukęs, tačiau prasišvies.