Bunkerio išskirtinumas – uždara erdvė
Rokiškio krašto muziejaus Obelių struktūrinio padalinio – Laisvės kovų istorijos muziejaus – kieme pradėtas kasti tikrų tikriausias partizanų bunkeris – požeminė slėptuvė. Jis maždaug 12 kv. m, jame galėtų tilpti 5-6 žmonės.
– Bunkerio išskirtinumas – uždara erdvė. Šio sumanymo idėja ir yra tokia – sukurti edukacinę klasę, padėsiančią jaunam žmogui pajusti, suprasti laisvės kovotojų gyvenimą, – temainfo.lt sakė šios idėjos autorius, bunkerio statybų iniciatorius, Rokiškio krašto muziejaus Laisvės kovų istorijos skyriaus vedėjas Valius Kazlauskas.
Antžeminiai, požeminiai, betoniniai, rąstiniai…
Yra keletas bunkerių tipų: antžeminiai, požeminiai, betoniniai, rąstiniai, strateginėms ir taktinėms užduotims atlikti, apsisaugoti nuo atakų; žmonių, maisto ar ginklų slėptuvės.
Anot istoriko V. Kazlausko, savitumų turėjo partizaniniai bunkeriai: skyrėsi karo metų (mažiukai, laikinam prieglobsčiui) ir pokario slėptuvės, statytos išbūti jose ištisus mėnesius ar net peržiemoti.
Laisvės kovų istorijos bunkerį muziejus stato nenugalėtų Obelių krašto partizanų brolių Juozo ir Izidoriaus Streikų pokario slėptuvės pavyzdžiu. Tai bene ilgiausiai išsilaikęs bunkeris. Kaip rašo istorikas Povilas Gaidelis, 1958 m. liepos 18 d. Streikai bei Vladas Krasauskas pasidavė Obelių rajono milicijos viršininkui Kišonui. J. Streikus buvo nuteistas mirties bausme sušaudant, jo brolis ir V. Krasauskas nuteisti 15 metų kalėjimo. Jų bunkerio likučiai Grabų miške tebėra ir šiandien.
Muziejininkų bunkeris bus beveik tokio pat dydžio, rąstinis. Saugumo sumetimais jis bus „įspraustas” į betono kapsulę, garantuotai tvirtas.
Įsikurdins partizaniniam gyvenimui
Moksleiviams daug savo laiko atiduodančio istoriko patirtis byloja: net miške – gamtos apsuptyje – mokinuko dėmesį suku sutelkti ilgiau nei valandai.
– Šiandieninė visuomenė visai kitokia, nei anuometinė karta. Mums sunku įsivaizduoti ištisų mėnesių, metų partizanų buvimą bunkeryje, kuomet gyventa nuolatinio 
pavojaus ir draugų žūties akivaizdoje, – sakė V. Kazlauskas.
Tad ir planuojama tik valandai įkurdinti bunkeryje nedidelę mokinių grupę: kalbės vaikai apie kovotojus už laisvę, ruoš valgį, gal net rengs laikraštį ar žais šachmatais – pamėgtą partizanų žaidimą, trumpinusį jų dienas ir naktis.
Vaizdo kameromis mokiniai galės stebėti, kaip jaučiasi jų bendraklasiai, užsidarę bunkerio mažoje patalpoje, žinantys, kad tokiomis sąlygomis žmonės gyveno ištisus mėnesius.
– Rokiškio krašto muziejininkų nuomone, yra labai svarbu perteikti tokią patirtį, kuri stiprintų asmenines vertybines nuostatas, padėtų geriau pažinti šalies ir, žinoma, savo krašto istoriją. Mokytojai kartais nenori edukacinių užsiėmimų miške, prie partizanų bunkerio. Juos neramina vaikų saugumas – drėgnas, šaltas, per karštas, lietingas oras; erkės, uodai ir t.t. Mūsų bunkeris – ideali klasė istorijos pamokai, – sakė muziejininkas V. Kazlauskas.
Obeliuose – svarbiausi Lietuvos laisvės kovų momentai
Bunkerio projektui, finansiškai remiamam valdiškais pinigais, labai pritaria ir rajono verslininkai – statybų bendrovės savininkas Jonas Smalinskas, hidrocilindrus gaminančios įmonės vadovas Raimondas Tarvydis, pavieniai asmenys.
Lyg ir planuotai ar tiesiog kryptingai dirbant Obelių kraštas tampa laisvės kovų muziejumi po atviru dangumi.
Pradžia tapo 1998-ieji, kai buvo atidarytas Obelių muziejus, 2013 m. birželio 28 d. rajono Tarybos sprendimu pavadintas Laisvės kovų istorijos muziejumi.
Lietuvos-Latvijos pasienyje – Červonkos kapinės, 1918–1920 m. karo su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija istorijos dalis.
2014 m. Obelių šile miškininkas Rimantas Jurevičius atstatė karo metų partizanų, vadovaujamų Balio Vaičėno, bunkerį.
Tais pačiais metais atidengtas įspūdingas Obelių paminklas, skirtas 1941-ųjų birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti.
Pernai baigtos ženklinti visos Obelių krašto laisvės kovų vietos, pastatytos informacinės rodyklės, įrengti stendai su QR kodais – mobiliais gidais.
Rokiškio krašto muziejininkai pasiruošę visos šalies jaunimui rengti pilietiškumo pamokas: jie atstatė, rekonstravo ar naujai statė laisvės kovų statinius, įamžino ir saugo įvykių atminimą.
– Vykdoma turistinio maršruto analizė. Reiktų susėsti ir aptarti, kokia programa paskatintų turistus ir edukacijų mėgėjus keliauti Obelių keliais, kurių vingiuose – svarbiausi Lietuvos laisvės kovų momentai nuo pat 1918-ųjų, – sakė istorikas V. Kazlauskas.
Bunkeris Obelių muziejaus kieme – istorijos pamokų grafiko dalis.
Rita Briedienė
Rokiškio krašto muziejaus nuotraukos
[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/2017_bunkeris_obeliai_1.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/2017_bunkeris_obeliai_3.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/2017_bunkeris_obeliai_4.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/2017_bunkeris_obeliai_5.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/2017_bunkeris_obeliai_6.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/2017_bunkeris_obeliai_7.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/2017_bunkeris_obeliai_9.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/2017_bunkeris_obeliai_10.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]