Vykti į Švenčionių rajono Antasarės kaimą paskatino noras sužinoti, kodėl žmonės renkasi netradicinį gyvenimo būdą…
Mūsų kelias driekėsi antro pagal didį šalies miškų masyvo – Labanoro girios – pakraščiu, kirto ežeringąją Palūšę ir štai pralėkė dailią Švenčionių miesto rusišką cerkvę.
Sustojome miško pakraštyje, prie dygstančių molio namukų: čia kuriasi Gediminas ir Viktoras, jie – vaikystės draugai, kiekvienas statosi savo namą. Na, o Mantas į Antasarę atsikraustė šį pavasarį ir kol kas gyvena palapinėje. Tačiau jis jau įsigijo žemės ir planuoja čia statybas. Šioje nedidelėje bendruomenėje kuriasi ir rokiškėnė Milda.
Labai svetinga kompanija: kupiškėnai tuoj pat buvo pavaišinti gauromečio arbata ir koše, pagardinta netoliese rinktomis mėlynėmis.
Ne iš karto kibome į darbą: Viktoras aprodė bites. Trys aukšti aviliai – kokius darydavo mūsų proproseneliai: išskaptuotas didelio medžio kamienas, paliktos angos bitėms įskristi. Medaus niekas nekopinėja, nors tokia galimybė yra. Vaikinams tiesiog smagu, kad šalia gyvena bitės. Viktoras ir Gediminas žavisi šiais padarėliais ir labai daug apie juos žino.
Dar viena įdomybė – namelis medyje. Statinio konstrukcija nusižiūrėta lietuviškame filme „Aš esi tu“ – lygiai toks pat „dalyvavo” filmavime. Prieš kelerius metus namuką vaikinai matė gyvai, spėjo jį apžiūrėti prieš jį sudeginant.
Užs
ukome ir į Manto palapinės kiemelį. Palapinėje jis gyvena nuo pavasario; patogumų jam daug nereikia: miegui –minkštas kilimėlis, turi pasikabinęs tinklelį nuo uodų, tentas saugo nuo lietaus. Šalia palapinės teka upelis – ko daugiau ir bereikia?
Bene už 100 m nuo didžiųjų molio statybų stovi Arūno šeimos namas, prieš kelerius metus statytas savo rankomis. Įsikūrė čia vyras su žmona ir trys jų vaikai. Gyvena jie kukliai naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis, neturi ir įprastų miesčioniškų patogumų. Tiesa, būtent dėl pastarųjų dalykų jie buvo apleidę savo nedidelį medinį namuką, bet gimus ir šiek tiek ūgtelėjus vaikams sugrįžo atgal: galėtų gyventi ir mieste, bet pasirinko gamtos prieglobstį.
Nuvirtusiu medžiu perėję upelį apžiūrėjome dar vieno naujakurio gyvenimą. Jo namai – kol kas – iš paprasčiausios faneros lakštų: vaikinas jau projektuoja savo svajonių namą ir netrukus pradės jį statyti.
Atsidėkodami už sugaištą laiką ir patys kibome į talką. Šiuo metu Viktoro ir Gedimino namų karkasas bei stogas jau baigti; vyksta sienų iš molio ir šiaudų lipdymo procesas.
Molis dedamas į vandenį ir maišomas. Į moliuotą skystį merkiami sausi šiaudai, paskui jie ištraukiami apdžiūti. Prie namo karkaso rąstų prisukamos lentutės, tarp jų – stipriai grūdant rankomis, kojomis bei mediniais vėzdais – dedami moliuoti šiaudai. Moliui stingstant jie sukimba labai stipriai ir tvirtai laikosi. Vėliau lentos nusukamos ir perkeliamos į kitą vietą: procesas kartojamas.
Rąstai namui vežami iš netoliese žaliuojančio Gediminui priklausančio miško. Lentas supjovė už 4 km įsikūrusi lentpjūvė, o molis – iš Švenčionių karjero.
Užbaigus sienas imamasi tinkavimo: vidaus ir išorės sienos bus dengiamos moliu. Gediminas vieną kambarį jau yra įsirengęs; ištinkuotos sienos, sudėtos grindys. Mūsų nuomonė buvo vieninga: be galo jauku. Kupiškėnus labai sužavėjo tai, kad viskas čia daroma savo rankomis.
Stebino šių namų netradicinis išplanavimas: apvalių formų kambariai, įvairių geometrinių figūrų sienos ir langai – vaizdas neįprastas ir labai žavus.
Už talką „Šamano“ keliauninkai gavo pietų. Garavo ant laužo virtas plovas su „voveruškomis”, lauko stalas buvo nukrautas salotų, kvepėjo kelių rūšių arbata. Čionykščiai – dar ir dideli gamtos žinovai; nemaža dalis maisto produktų, rinktų čia, vietoje, valgiui suteikė nuostabų skonį.
Prabėgo puikus arbatos, pašnekesių apie gamtą ir statybas – kitokį gyvenimo būdą – vakaras. Kupiškėnai grįžo su dar didesniu užsidegimu kibti į darbus savo aplinkoje. Ką ir kalbėt, patirtis žmonių, savo rankomis statančių namus, įkvėpia, žadina norą kažką svarbaus nuveikti patiems.
– Keista matyti žmones, neprisirišusius prie daiktų ir komforto… Ir net smagu, nes jie tokie laisvi, smagūs, laimingi ir įdomūs, – kalbėjosi, „ŠamanoMenuCentro” komanda grįždama namo.
Paulius Briedis
Autoriaus nuotraukos
[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/1_photoshop_antasare.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/2_photoshop_antasare.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/3_photoshop_antasare.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/4_photoshop_antasare.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/5_photoshop_antasare.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/6_photoshop_antasare.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/7_photoshop_antasare.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/8_photoshop_antasare.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/9_photoshop_antasare.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2015/07/10_photoshop_antasare.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]