Senuoju pavadinimu šiandien prasideda festivalis „Vaidiname žemdirbiams”

Pasikeitus rajono ir Kultūros centro vadovams

Kovo 1 d. Rokiškyje prasideda profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams”, 32-asis, šviesių žmonių pradėtas 1985-aisiais. Jo pradininkais laikomi Rokiškio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Vytautas Sketeris, aktorius Donatas Banionis ir AB „Rokiškio sūrio“ direktorius Antanas Trumpa.

Erikas Druskinas

Per šitiek metų būta visko, net baimės, kad festivalis „užsidarys”. Saugomas ir puoselėjamas jis išgyveno. Tačiau niekada šis kultūrinis renginys nebuvo taip stipriai prisodrintas gandų ir spėlionių, niekada nebuvo toks neaiškus piniginiu požiūriu, koks tapo šiemet, pasikeitus Rokiškio rajono ir Kultūros centro vadovams.

Naujasis Centro direktorius Erikas Druskinas kultūroje nėra naujokas: jis gerai žinomas kaip 200 m tautinės vėliavos spalvų juostos autorius, pagal profesiją – režisierius lėlininkas, vadovavęs ne vienam būreliui. Imtis tokio didelio organizmo, koks yra Rokiškio kultūros centras, nėra paprasta. Naujam direktoriui nepavyko išsaugoti daugelio kūrybinių ir net techninių darbuotojų; Rokiškis prarado Senųjų metų palydas, pamėgtas rokiškėnų ir naujoko E.Druskino nuvertintas. Direktorius, žinoma, nesitikėjo, kokia stipri bus rokiškėnų reakcija į jo norą keisti festivalio pavadinimą, ir šiandien E.Druskinas jau kalba apie tai, kad spauda „inspiravo” festivalio pavadinimo keitimo istoriją, o jis tik stebėjęs diskusijas iš šalies. Ir kalba jis užtikrintai, neužsikirsdamas, o svarbiausia, nepalikdamas pauzių įsiterpti oponentui.

 

Lengvai išsisuka nuo atsakymo

E.Druskiną vertinti kaip solidų kultūrininką labai trukdo jo nekonkretumas: jis lengvai išsisuka nuo atsakymo, iškreipia situaciją, įtraukia į ilgų monologų klausimąsi. Ar tai būtų toks jo charakteris, ar išsiugdytas gebėjimas manipuliuoti – vis tiek tai turi demagogijos bruožų, įveliančių žmogų į netikrus, painius, sunkiai perprantamus dalykus.

Birutė Bagdonienė

Iki šiol nebūta atvejo, kad festivalio rėmėjai jo organizatorius kviestų aptarti sąmatos. Rokiškio kultūros centras tiksliai nežino, nei kiek reikia pinigų, nei kur juos išleis.

Štai vasario 15 d. Rokiškio verslo klubo nariai nė nebuvo tikri, ar Kultūros centro direktorius E.Druskinas atvyks į susitikimą. Natūralu, kaip jis mėgsta sakyti, – artėjant festivaliui toks susitikimas nebebuvo būtinas: lėšų užtenka, paramos nebereikia. Tą patvirtino ir į susitikimą atvykusi direktoriaus pavaduotoja – kol kas laikinai einanti šias pareigas – Birutė Bagdonienė.

Kaip sakė Rokiškio verslo klubo prezidentas, UAB „Ivabaltė” generalinis direktorius Irmantas Tarvydis, gavus „literatūrinę” sąmatą iškilo visokiausių neaiškumų; klubo nariai ir patys nustebo, kad tų klausimų – net 15.

 

E.Druskinas vėl įsitraukė į monologą

 E.Druskinas, paprašytas apžvelgti festivalio sąmatą, natūralu, įsitraukė į monologą: dėkojo tiems, kurie ir be didelių prašymų remia festivalį, kalbėjo apie kažkokias diskusijas, kurias jis stebėjo, bet į jas nesikišo, džiaugėsi, kad viskas gražiai dėliojasi su patyrusiu vilku Gyčiu Padegimu, kad festivalis pirmuosius žingsnius žengė su „Rokiškio sūriu”, apie tai, ką tradiciškai remia verslo atstovai („tam tikras teatro vaišes, pietus, apdovanojimus, geriausius aktorius, geriausius vaidmenis, žiūrovų simpatijas”), kad jokios problemos šiuo klausimu nėra, visi kolektyvai, „uždengti”, t. y. visiems užtenka lėšų. Beje, dėl to irgi buvusios kažkokios didelės keistos diskusijos, bet jis ir jose nedalyvavęs…

– Truputėlį gaila. Aš kažkaip žiūriu ir į mūsų Kultūros centro veiklas, ir į verslo santykį, ir į institucijų santykį, iš tiesų, – kaip į labai perspektyvų santykį. Manau, Rokiškis iš tiesų turi šansą labai didelį dabar atsigauti, ir į festivalį specialiai pakviestas lygiai taip pat ir Rusijos ambasadorius, kuris žadėjo atvykti, – kalbėjo Kultūros centro direktorius.

 

Monologas vis dar tęsiasi…

Maža to, bus Rokiškyje ir daugiau renginių, kultūrinių savaičių, todėl ir ambasadorių bus daugiau. Verslininkai klausėsi.

– Šiuo atveju santykiuose su miestu, su verslu, ir mes šiuo atveju turime savo darbus, ir siejame juos, visų pirma, su pagalba miestui, su pagalba tam pačiam verslo gerinimui. Tai toks mūsų uždavinys. Aš kitaip savęs nesuprantu. Mes dėl to prisiėmėme atsakomybę dalyvauti Tel Avive, tarptautinėje turizmo parodoje, iš kur parsivežėme puikių kontaktų, ir šiuo atveju irgi yra susidomėta tiek verslu, tiek žadama investuoti į kai kurias paslaugas. Žada čia atvykti ir iš tos pačios Ukrainos, ir iš kitų šalių pasižiūrėti Rokiškio, jo galimybių. Šiuo atveju džiugu, nes Kultūros centras, kaip minėjau, savęs kitaip nesuvokia: mes norime prisidėti prie miesto gyvenimo, prie miesto vystymosi ir dėl to norime talkinti ir įvairioms įstaigoms, tam pačiam Turizmo centrui, ir kitoms įstaigoms. Iš tiesų padarytume didelius sumanymus, didelius dalykus. Ir šis festivalis – ne šiaip sau festivalis. Mes šiais metais specialiai kviečiame Ukrainos vieną trupę. Pakviestume keletą tokių iš užsienio ir tokiu būdu lygiai taip pat vystytume tokią diplomatiją” – apie viską kalbėjo E.Druskinas. Kalba neredaguota, bet, klausantis jos, ji atrodo nemonotoniška.

Kalbos – beveik visam pusvalandžiui; pažadų – irgi daug.

 

Tai kas gi yra jovalas ir „bardakas”?

Šįkart nebuvo užsiminta apie „naują festivalio veidą”. Priešingai, tradicijų keisti nebežadama, ketinama tik sustiprinti senąsias. Vadinasi, ankstesni E.Druskino pasisakymai apie tai, kad atėjęs į Rokiškio kultūros centrą jis rado tik jovalą ir „bardaką” tėra jo mėgavimasis padėtimi. Maža to, jis pripažino, kad teatrai čia grįžta dėl tų gražių santykių, vyravusių daugiau nei 30 metų, ir kad tas dėmesys, kuris buvo rodomas teatrams, davė labai daug.

Gal kada nors E.Druskinas pasakys, jog jis taip nesakė? Ir kas blogiausia, kad tai nebenustebintų.

Užsiminta apie specialiųjų lėšų panaudojimą: apmoka dalį išlaidų, kai darbuotojai dirba per šventes; dengia renginių išlaidas, prisideda prie miesto švenčių ir pilietinių renginių; lygiai taip pat – prie savo bazės atnaujinimo: įsigijo naujų kompiuterių, kad nereikėtų žmogui dirbti savuoju; stengsis uždirbti daugiau lėšų, ir stengsis įvairiais būdais. Beliko tik spėlioti, kada E.Druskinas užsimins apie sąmatą…

 

Neleido suabejoti giliu situacijos žinojimu

Natūralu, jog nė viena E.Druskino prašnekėta minutė neleido suabejoti jo giliu situacijos žinojimu. Tik toks žmogus gali lengvai žaisti situacija.

Raimondas Tarvydis

Kai verslininkas, UAB „Meteka” vadovas Raimondas Tarvydis paklausė, kiek festivalis uždirba pinigų, E.Druskinas teatsakė tiek:

– Uždirbami pinigai priklausys nuo to, kiek kažkam reikės kompensuoti. Tai natūralu.

Verslininkas prašė skaičių.

– Grynasis pelnas gali būti ir 1 000, ir 2000 eurų, – paaiškino Kultūros centro direktorius.

– Yra vienas dalykas: kiek surenkama pinigų per festivalį ir kiek jam išleidžiama, – detalizavo klausimą verslininkas.

Įsiterpė B.Bagdonienė, mat E.Druskinas festivalyje pirmą kartą, o ji, kaip prisipažino, ne pirmą kartą. B.Bagdonienės dėstymu, išlaidos priklauso nuo įvairių dalykų: kiek būdavo gaunama iš Kultūros tarybos…

– Tai čia pajamos. Iš mūsų gaunami pinigai – irgi pajamos! – R.Tarvydis vis dar turėjo vilties būti suprastas.

– Tai nuo tų pajamų ir priklauso, kiek mes išleidžiame. Jei mes neišleidžiame, tai gali būti skaičiuojamas kaip ir pelnas. O jei išleidžiame, tai, vadinasi, tų pinigėlių nebėra. Tada automatiškai pelnas mažėja, – buhalterijos R.Tarvydį mokė B.Bagdonienė.

– Ar turite kokių nors konkrečių skaičių? – klausė R.Tarvydis.

– Galiu pasakyti, kad pernai metų festivalis nebuvo toks pelningas, kaip visi įsivaizduoja, – įsiterpė E.Druskinas.

– Kokie buvo nuostoliai?

– Nuostolių nebuvo.

– Tai bent kokį skaičių galit pasakyti?!

– Aš asmeniškai – ne, – pareiškė B.Bagdonienė, beje, einanti ir festivalio koordinatorės pareigas.

– Nes mes to tiksliai nežinome, kadangi nežinome, kiek tikslai verslininkai prisidės prie mūsų egzistavimo. Bet tai natūralu: visos kultūrinės įstaigos lygiai taip renka paramą, ir visi festivaliai renka, kad sumažintų savo riziką… – teigė E.Druskinas, dar priminęs, kad Rokiškio kultūros centras nori šiek tiek uždirbti.

 

Rokiškio kultūros centro pajamų neturėtų skaičiuoti bet kas

Anot Kultūros centro direktoriaus, įmonė nebūtinai turi pateikti savo finansinius rodiklius, ir jų neturėtų skaičiuoti bet kas.

Po tokio pareiškimo kitas biudžetinės įstaigos atstovas nebedrįstų prašyti pinigų, bet tik ne E.Druskinas ir ne B.Bagdonienė.

– Būtų gerai, jei Verslo klubas priimtų Rusų dramos teatrą, kuris atvažiuoja; 50 žmonių!? Ir tai būtų festivalio atidarymas. Žada atvažiuoti kultūros ministras, Rusijos ambasada, – kaip niekur nieko skaičiavo B.Bagdonienė, suprask, Verslo klubo pinigų dar reikės. Kiek?

– Galima priimti aktorius ir už 3 Eur, ir už 30, – sakė ji, nė neslėpdama mokanti manipuliuoti.

– Supratau, kad viskam jau turit pinigų… – nutęsė verslininkas Pranas Blažys.

– Nu, Pranai, kaip? Nu susispaudus – taip. Ir labai stipriai susispaudus, – jau pritrūko kantrybės ir B.Bagdonienė.

– Tai kiek? 800? 1 000? 3 000? Bet jie neprašo 3 000, – skėstelėjo rankomis verslininkas.

– Mielai, – pilna palaimingo gerumo nusišypsojo B.Bagdonienė.

 

Už pinigus galima gyventi pakankamai skaidriai

Sukonkretinti sąmatos klausimą dar bandė verslininkas Valdas Pipikas.

– Surinkta 25 000 Eur: jūsų – 5 000 (iš N.Lungienės rengto projekto Kultūros tarybai, aut. past.), 3 000 – Savivaldybės. Didžiąją paramą pasiūlė verslas. Tai gal bent po festivalio galėsime sužinoti, kiek buvo surinkta? – klausė jis.

– Natūralu, kad mes norime surinkti kuo daugiau… Mano planas – surinkti ne mažiau 5 000 Eur. Bet aišku stengsimės surinkti ir daugiau. Mes pakankamai skaidriai gyvensime, atsiskaitysime ir visuomenei, ir tiems, kam bus įdomu. Iki vandens bakelio pirkimo nenusileisime, bet pagrindines išlaidas pasakysime, – užsidegė viltimi E.Druskinas.

– Tai pakankamai skaidriai, ar skaidriai? – klausė R.Tarvydis, prajuokinęs susirinkusį verslą.

Taigi, jei konkrečiai, festivaliui reikalinga suma – kuo didesnė!

 

Reikia festivaliui ir produkcijos

– Zenonai, teatralai mielai valgo Jūsų duonelę, – vėl nuolanki šypsojosi B.Bagdonienė; ji tęsė: – Jeigu šita produkcija iš tikrųjų įmanoma, tai mes labai būtume dėkingi. Ir tai nėra smulkmena, tai yra didžiulis indėlis. Tai yra duona. Ir jūs nematote, kaip atvažiuoja tie aktoriai ir kaip jie žiūri į šitą duoną! Pagarbiai. Ir lygiai taip pat dėl žiūrovų prizo – „Obelių aliejaus”. Aišku, – „Rokiškio mėsinės”. Ir dar, jeigu kas galėtų prisidėti būtent rokiškėnų gaminama produkcija. Nes tai yra ir jūsų įmonių viešinimas lygiai taip pat.

Staiga B.Bagdonienės tonas tapo net įsakmus.

 

Ir vis dėlto nenatūralu

Ir vis dėlto nenatūralu, kad festivalis, kaip vėliau patikslino E.Druskinas, galbūt, uždirbs 2 000, o gal – 6 000 Eur pelno: stebina, kokių aukojimo viršplanių tikimasi iš verslo. Festivalis tampa paprasčiausia galimybe prašyti…

Irmantas Tarvydis

E.Druskino vadovaujamu pusmečiu beveik 5 tūkst. eurų sumažėjo centro pajamos. I.Tarvydžio paprašytas tai pakomentuoti E.Druskinas, rodės, pasakys: „Natūralu”. Nepasakė, nors šįkart pajamos mažėjo natūraliai: rokiškėnai neteko Senųjų metų palydų, todėl ir gausių keturių koncertų pajamų; mažėjo renginių. E.Druskinas paaiškino tik tai, kad pajamos nesikeitė, priešingai…

Ir, jei ne I.Tarvydžiui, rajono tarybos nariui, atsiųstas Savivaldybės finansų skyriaus vedėjos Redos Dūdienės raštas apie tai, kad 2014 m. pajamų gauta 41 649, o 2015 m. – 36 771,1 Eur, ko gero, patikėtum demagogija.

E.Druskinas paneigė ir tai, kad iki šiol nepajungti jau senokai pirkti trys centro kompiuteriai, nors naujoji jo pavaduotoja neturi kuo dirbti. Jis juokėsi ir sakė, kad tai nesąmonė; girdi, priešingai – jis jau atnaujino kompiuterius „didele apimtimi”. Paneigė ir tai, kad per visą šių metų sausį tebuvo surengtas vienintelis renginys, skirtas Sausio 13-ajai, o vasarį – Vasario 16-ajai…

B.Bagdonienė pratrūko:

– Nežinau, iš kur imat tokius duomenis. Nežinau. Aš tikrai nežinau, iš kur tai imat!

Bet kas, galų gale, ir neturi žinoti, iš kur imami tokie duomenys. Gi paties direktoriaus teigimu, renginių buvo labai daug; paprašytas jų nevardino.

 

Diskusijos baigtos. Belieka atsiprašyti.

Zenonas Akramavičius

– Mes daug diskutavome Verslo klube, ir, prašyčiau, diskusijas baigti. Kai kurie mūsų nariai festivalį ėmė remti individualiai, gal dar atsiras vienas kitas savanoris, ir tų pinigų aiškiai užteks. Kitais metais turėsime susitarti, kaip mes remsime festivalį „Vaidiname žemdirbiams”, – diskusijas užbaigė Rokiškio verslo klubo narys, UAB „Lašų duona” direktorius Zenonas Akramavičius.

Ir tikrai: nuo to suvelto nekonkretumo visi gerokai pavargo.

– Vietos spaudos esate aprašytas tikru festivalio „Vaidiname žemdirbiams” priešu, kaltinamas bandymu jį „perkelti” į Kupiškį. Tiesa, Kupiškiui tai – irgi naujiena. Kaip vertinate šią situaciją? – temainfo.lt klausė I.Tarvydžio.

– Kultūros centro neremsiu tol, kol manęs nebus atsiprašyta, – sakė jis ir pažvelgė į E.Druskiną bei B.Bagdonienę.

– Mes – ne prie ko! Nieko panašaus nesu sakęs. Čia laikraštis…  – suplasnojo rankomis E.Druskinas ir net paminėjo laikraščio pavadinimą.

– Būtent! – patvirtino ir B.Bagdonienė.

 

Rita Briedienė

Emilijos Briedytės nuotraukos