Birželio 23-osios vakare, kai prasideda trumpiausios nakties laukimas, Salamiesčio pušynėlyje prasidėjo Joninių šventė. Dangus buvo apsiniaukęs, lijo lietus, tačiau šventės dalyvių tai neišgąsdino. Prisidengę skėčiais ir pasipuošę lietaus apsiaustais žmonės būriais rinkosi šventėn.
Jolanta Skeberdienė ir Aldona Gintautienė šventę organizavo taip, kad susirinkusiems neliktų minčių apie blogą orą, nereiktų stovėti po skėčiais ir liūdėti. Jau pačioje šventės pradžioje jos paskelbė net tris – gražiausios žolynų puokštės, gražiausio vainikėlio ir gražiausios odės Jonams – konkursus.
Jolanta ir Aldona pasakojo ne tik apie lietuviškų Joninių papročius, burtus, bet ir apie tai, kaip šį diena švenčiama kitose pasaulio šalyse.
Štai Norvegijoje išlikusi tradicija Joninių naktį laivus puošti žibintais ir plaukti į fiordus. Latvijoje Joninės yra viena svarbiausių švenčių, neretai trunkanti 4–5 dienas. Latviai savo Jonus puošia ąžuolo lapų vainikais, o automobilius – bent mažyte ąžuolo šakele. Portugalijoje per Jonines į šventę nešamasi žydinčio česnako; mėgstama mažu plastikiniu plaktuku suduoti kitam per galvą – sėkmei. Prancūzijoje, kaip ir visose šalyse, per šventę kūrenami laužai. Viduramžiais prancūzai neretai į laužus mesdavo kates, nes jos buvo siejamos su velniais ir raganavimu.
Gera nuotaika ir trankia muzika šventę papuošė Salamiesčio laisvalaikio centro kapela „Dvaras“ vadovaujama Almanto Totorio. Skambant dainai ir grojant muzikai šventės dalyviai sukosi valso sūkuryje, šoko rateliu aplink laužą, dainavo, plojo ir lingavo.
Buvo pasveikinti ir Jonai, jų galvas papuošė ąžuolo lapų vainikai, jiems išsakyti linkėjimai; visi giedojo „Ilgiausių metų“. Grojant kapelai Jonai šoko valsą.
Netruko šventėje ir įvairiausių varžytuvių: salamiestėnai pusiausvyrą bandė Buomo rungtyje, vyrai kilojo 30 kg grūdų maišą, vyko Limbo šokio konkursas, šokinėjimo maišuose, vaikščiojimo su kojokais, nešimo ant nugaros rungtynės, į nurodytą vietą per 2 min. vaikinai skubėjo atnešti kuo daugiau merginų, šventės dalyviai ieškojo paslėpto daikto. Varžybų paskutinioji rungtis, sulaukusi gausiausiai dalyvių ir sukėlusi daugiausiai ovacijų, buvo virvės traukimas.
Sutemus ir jau liepsnojant laužui dalyviai buvo pakviesti ieškoti Perkūno ugnies – paparčio žiedo.
Dar iki ryto Salamiesčio pušynėlyje degė laužas, skambėjo muzika ir dainos, sukosi poros. Pasirodo, šventei negali sutrukdyti net lietus!
Joninių šventės organizavimu Salamiesčio bendruomenė pradėjo įgyvendinti dar vieną projektą „Vienybėje – galybė“. Manau, mums puikiai pasisekė sustiprinti bendruomeniškumą.
Jolanta Skeberdienė
Salamiesčio bendruomenės tarybos narė
Dangutės Breskuvienės nuotraukos