Neatlygintinas darbas – tik laiko švaistymas?

Balandžio 16 d. Vilniuje vyko savanorystės ambasadorių (SAVAMB) mokymai, kuriuose dalyvavo ir Kupiškio jaunimo darbo centro atstovė Milda Kučinskė bei temainfo.lt žurnalistas Paulius Briedis.

„Kaip gimsta savanorystės poreikis? Kodėl tokia veikla skatintina?” – tokiais klausimais buvo svarstoma grįžus iš mokymų.

 

P.Briedis:
– Savanorystė – labai svarbus ir vis labiau populiarėjantis visuomenės reiškinys, nors apie jį dar sklando netinkamų nuomonių. Situaciją svarbu keisti. „Ši veikla tėra darbas, už kurį nemokamas atlygis; tai – jaunuolių, neturinčių jokių įsipareigojimų ir turinčių begalę laisvo laiko, užsiėmimas; darbas visuomenės labui yra gerai bet jis – ne man, aš perdaug užimtas žmogus” – tai bene dažniausios negatyvios nuomonės apie savanorystę.

Grįžę iš SAVAMB mokymų situaciją matome šiek tiek kitokią; gal ir kitiems rūpės pasvarstyti, kuo įdomus ir naudingas šis reiškinys.

M.Kučinskė:

– Į savanorystės veiklą įsitraukiau 2008-aisiais: apie dvejus metus savanore dirbau Nacionaliniame kraujo centre, turėjome net savanoriavimo sutartį pasirašę. Tai buvo naujiena, dar ir dabar kai kurios organizacijos nepasirašo sutarčių. Nuo to laiko ir pati esu neatlygintina kraujo donorė, šios veiklos viešintoja ir palaikytoja. Tuo metu, kai pradėjau centre savanoriauti, daug žmonių nė nežinojo, kas yra kraujo donorystė, kodėl tai reikia daryti nemokamai; sklandė daugybė mitų, baimių. Donorystė yra labai svarbus žingsnis, gelbstintis daugelio sergančių žmonių gyvybes, todėl padėti, padrąsinti įsitraukti į šią veiklą, manau, prasminga, verta tam skirti dalį savo laiko.
Savanoriškai vykome ir į SAVAMB mokymus: buvo noras daugiau sužinoti apie savanorystę, įsitraukti į viešinimo veiklą, parsivežti naujų idėjų.

P.B.:
– Savanoriauju nuo tada, kai baigiau mokslus. Grįžęs į savo mažą miestą neradau jame jaunam žmogui būtinų užsiėmimų, be kurių gyvenimo neįsivaizduoju. Bendraminčių rasti sunku, vyresni žmonės be galo užsiėmę, įvairiems ieškojimams jie nebeturi laiko. Sau vietos radau Kupiškio jaunimo centre: moksleiviai, kurie čia renkasi, vis dar ieško savęs, todėl noriai pasiduoda geroms avantiūroms. Čia pradėjau multimedijos užsiėmimus, kuriuose keitėmės idėjomis bei žiniomis, filmavome, fotografavome. Jaunimo centre praleisdavau daug laiko, už kurį man niekas nemokėjo, tačiau jaučiau, kad man tai labai svarbu. Vėliau, tai tapo mano darbu.

M.K.:
– Puikus Pauliaus pavyzdys. Dar pridėčiau tai, kad žmogus, nusprendęs savanoriauti, pirmiausia pats turi suprasti ir jausti, ko jis eina į tam tikrą organizaciją, ką gali jai duoti – tai puiki „treniruotė“ ne tik apmąstymams „Ko aš noriu, ko siekiu gyvenime?“, bet ir pasiruošimas darbo rinkai. Turi būti vidinė motyvacija, noras nuveikti kažką prasmingo. Tai tave netgi augina, ilgalaikė savanorystė yra puiki galimybė išbandyti įvairias profesijas, gali tapti tavo nuolatiniu apmokamu darbu. Kiekvienas žmogus net savo nuolatiniame darbe turėtų būti šiek tiek savanoris. Taip ir yra, jei jis iniciatyvus, mylintis savo darbą, smalsus ir siekiantis tobulėti. Ir, jei mėgsti tai, ką darai, sudedi pastangų daugiau, negu iš tavęs tikimasi, tampi ne tik specialistas, teikiantis tam tikrą paslaugą, bet ir psichologas, draugas, kuris išklauso, pataria, bendrauja geranoriškai – to šiandien labai trūksta.
P.B.:
– Daug dalykų ir dabar daroma savanoriškai, tik reiktų į juos pažvelgti kitu kampu. „Šamanomenųcentro”, įkurto režisierės Vilijos Morkūnaitės parengtu projektu, veikla vystėsi  savanoriškais pagrindais. Jaunimui reikėjo vietos, kur galėtų rinktis po 18.00 val., kai viskas mieste užsidaro. Kadangi jaunuoliai negailėjo savo laisvo laiko, dabar turi tokią vietą. Šiek tiek panašiai, tik dėl kitų priežaščių buvo įrengtas ir Jaunimo centras. Jį kūrę žmonės dirbo viršvalandžius, negailėjo savaitgalių – jie tikėjo šia idėja. Nors už darbą jie gaudavo atlyginimą, tačiau jis tikrai neprilygo įdėtoms pastangoms. Juk pinigų gali gauti daug papraščiau, pavyzdžiui, – įstaigoje, kur užtenka laiku atlikti užduotis ir tinkamai ruošti ataskaitas. Veiklą, kuri pralenkia darbdavio lūkeščius, manau, taip pat galima vadinti savanoriška.

Jaunimo idėjas Kupiškio meras Dainius Bardauskas yra parėmęs iš savo kišenės. Kas nors būtinai pasakys, kad tai –politinė reklama. Tačiau, jei dabar nebūčiau to išdavęs, niekas apie tai nebūtų sužinojęs. Todėl savaime peršasi mintis, kad mero intencijos pagrįstos savanoriškumu.

Šie pavyzdžiai nėra tikrosios savanorystės atitikmenys, tačiau jie puikiai atspindi neatlygintinos veiklos motyvacijos priežastis. Savanorystė yra įprastas ir natūralus reiškinys, tačiau populiarus tik tų žmonių tarpe, kurie turi idėjų ir jomis tiki. Be atlygio gali dirbti tik tie, kurie mato darbo prasmę.

M.K.:
– Pačiam žmogui, ypač jaunam, savanorystė – tai bendrųjų kompetencijų ir socialinių įgūdžių ugdymasis, o tai labai praverčia gyvenime. Naudingiausia iš to, ką gauni bendraudamas, – užmegztos pažintys, įgytos žinios. Bet, svarbiausia, – įdomi veikla, kurią vykdydamas gali padėti kitiems. Už tai nieko nėra geriau.
P.B.:
– Padėti kaimynui nuravėti lysvę ir už tai negauti piniginio atlygio – laiko švaistymas? Tik visiškai žvėriško kapitalizmo sugadintas žmogus galėtų taip pagalvoti. Juk dirbdamas kartu gali užmegsti labai idomų pokalbį, sužinoti naudingos informacijos arba tiesiog gerai praleisti laiką. Kaimynas tau papasakos sodininkystės paslapčių, patars kur geros veislės bulvių nusipirkti, pakvies grybauti į savo pamėgtą vietą, kartu pažvejoti… Taip saugomas ir ugdomas bendravimas. Savanorystės esmė ir yra tarpusavio bendrystė.

M.K.:
– Po SAVAMB mokymai man leido pasidžiaugti tuo, kad šalyje yra tiek daug jaunų, aktyvių žmonių, kupinų idėjų. Buvo nuostabi proga su jais susipažinti. Galima daug ko pasimokyti, dalintis gerąja patirtimi, parvežti naujienų į Kupiškį. Labai įdomu buvo išgirsti apie įvairias savanorių organizacijas, kurios buvo man mažai žinomos: Vaikų linija, Raudonasis kryžius… Akivaizdu, kad savanoriška veikla ir bendradarbiavimas yra labai reikalingi.

P.B.:

– SAVAMB susitikime Vilniuje padariau atradimą: savanorystės idėja ne man vienam svarbi – taip galvoju ne vienas. Yra daugiau žmonių, tikinčių tokios veiklos prasme, suvokusių, kad gerus darbus daryti reikia ir be atlygio. Džiaugiuosi, kad savanoriai buriasi, kuria tinklus. Ši iniciatyva padės bendraudi, įkvėpti vieniems kitus ir nuveikti daugiau. Įsijungimas į SAVAMB gretas man yra labai svarbus.
 
temainfo.lt inform.