Anykščių „Naujų vėjų“ bendruomenė atšventė penkerių metų gimtadienį. Amžius nedidelis, bet bendruomenė labai savita, jog verta su ja susipažinti, papasakoti apie jos veiklą. Kalbiname „Naujų vėjų” bendruomenės pirmininkę Irmą Laurinavičiūtę.
– Ką vienija „Naujų vėjų“ bendruomenė – tik jaunus, tik anykštėnus?
– Mūsų bendruomenėje narių amžius svyruoja nuo 25 iki 56 metų, tačiau didžiąją dalį sudaro jauni ir Anykščių kraštui neabejingi žmonės. Didžioji dauguma yra „grynakraujai“ anykštėnai, tačiau mūsų gretose yra ir atvykusių čia gyventi žmonių. Kartais pajuokaujame, kad mūsų bendruomenė yra kaip integracijos stovykla, padedanti įsilieti į miestelio gyvenimą bei susirasti draugų. Man pačiai, ilgą laiką gyvenusiai svetur, bendruomenė tapo lyg gelbėjimosi šiaudas atkuriant visas per tą laiką nutrūkusias socialines gijas. Esu jai be galo dėkinga.
– O kas taip suvienijo „Naujus vėjus” – idėjos, veikla, susitikimai, galimybė dalyvauti projektuose?
– Manau, kad viskas viename. Bendruomenė – puikus būdas stiprinti socialinius įgūdžius, susirasti bendraminčių, draugų, terpė įgyvendinti savo idėjoms, turtinti kultūriniam gyvenimui.
– Ar labai sunki buvo pradžia?
– Atėjau į bendruomenę įsibėgėjus pirmiems gyvavimo metams, kai branduolys jau buvo susiformavęs, bendruomenei tuomet vadovavo Juozas Kvedaras. Tačiau, mano akimis žiūrint, susitikti, svajoti bei įgyvendinti darbus „Naujų vėjų“ bendruomenės nariams visada buvo smagu. Susitikimuose nuolat skamba juokas, bendruomeniečiai draugiški ir kupini idėjų. Aišku, neapsieita ir be biurokratinių dalykų, tačiau su jais susiduria visi – to neišvengsi.
– Visuomenė – ir ne tik Anykščių – pradėjo „Naujus vėjus“ pažinti labai neįprastais renginiais: 2014 m. Lietuvai tapote žinomi „Laisvės nuo barščių diena“: Šventosios pakrantėje naikinote patys ir kitus kvietėte naikinti Sosnovskio barštį. Ar renginys turėjo prasmės?
– Manau, taip: jau vien dėl to, jog parodėme, kad nebūtina laukti, kol kažkas „iš aukščiau“ ims naikinti Sosnovskio barščius – tereikia noro, truputį fantazijos ir darbščių rankų, kad nors kiek apribotume šio pavojingo augalo plitimą.
– 2015 m. įkūrėte Teku taku – inovatyvią kultūros erdvę: pastatėte aukštą tipi palapinę, talpinančią bene 30 žmonių. Medinis ratas susėsti, vidury – laužas… Čia vyko daugybė renginių. Beje, ar iš Šventosios pakrantės ši palapinė nebus persikėlusi į miesto parką?
– Ne, Teku taku erdvė ir Gyvenimo ratas, įsikūręs miesto parke, yra du skirtingi objektai. Teku taku tipis yra mūsų nario Tado nuosavybė, jis buvo perėmęs praktiškai visas veiklas Teku taku erdvėje, tačiau nusprendęs pakeliauti išvyko iš Lietuvos bene pusantrų metų laikotarpiui. Taip veiksmas ten ir nurimo. Kalbėjome su Tadu, jis minėjo, kad, galbūt, šią vasarą kažką panašaus atgaivins.
Gyvenimo rato erdvė – tai projekto „Mes – bendruomenė“ rezultatas: 2018 m. Anykščių „Naujų vėjų“ bendruomenė tapo viena iš aštuonių UAB „Maxima“ organizuoto konkurso laimėtojų. Mūsų pagrindinis tikslas – sukurti žalią, neformalią susitikimų erdvę Anykščių miesto žmonėms, skirtą bendrauti, kurti ir suburti įvairių kartų atstovus, gerinti jų sveikatą bei ryšį su gamta. Gyvenimo ratas susideda iš baltiškais motyvais paremtų pakeltų lysvių, kuriose auginame įvairius senovinius augalus. Jo centre stovi tipis – erdvė susitikimams, renginiams ir edukacijoms. O tipį juosia minimalistinis refleksologinis basų kojų takas, kad gyventojai ir svečiai nemokamai galėtų gerinti sveikatą per padus. Gyvenimo erdvėje jau surengėme kelias edukacijas senųjų amatų tematika, šiemet vėlgi kviesime gyventojus į įvairius užsiėmimus: klumpių gamybą, juostų pynimą, pasakų vakarus, rengsime naktinius žvaigždžių ir žvaigždynų stebėjimus ir pan.
– 2016-ųjų rugsėjį vyko Naujų vėjų performansų programa „Sielos turizmas“, finansuota net Lietuvos kultūros tarybos. Tai buvo labai geras renginys: performanso istorija, naktiniame miesto skvere – gyvas choreografės Austėjos Vilkaitytės performansas… Atrodė, kad toks renginys kartosis. Ar nebebandėte atnaujinti projekto?
– O taip! Renginys išties buvo vykęs ir teigiamai miestelėnų įvertintas. Tikime, kad tokie ir panašūs projektai kartosis ir ateityje. Kartais tiesiog pritrūksta žmogiškų galimybių, laiko panašiems projektams parašyti. Tikrai dar bus kuo nustebinti.
– Naujavėjininkai – rudens ir pavasario lygiadienių šventės bendraautoriai, o šį pavasarį – iniciatoriai. Kodėl patiems svarbu rinktis lygiadieniais?
– Todėl, kad mums svarbu gyventi gamtos ritmu. Lygiadieniai, tai metas, kada susilygina diena ir naktis, trumpam pasilabina ir vėl suka savo keliu. Lygiadienius senovės lietuviai žymėdavo ypatingai, tad ir mes, puoselėdami senąsias tradicijas, stengiamės jų nepamiršti ir savaip paminėti. Lygiadieniai pas mus neatsiejami nuo Žilvino Prano Smalsko šiaudinių skulptūrų – pavasarinio gaidelio bei rudeninio ožio. Tai dienos, kada galime susirinkti visi draugėn ir pasitikti pavasarį arba panirti į rudenį, pabūti kartu, pabendrauti… Jau kelerius metus iš eilės pavasario lygę deriname su pavasariniu bėgimu. Taip kartu pažymime ir Žemės dieną – norime atkreipti dėmesį į žemės taršą. Juk pirmiausia pradėti reikia nuo savęs, o toliau geri pavyzdžiai, jeigu jie tikrai geri, tik plinta.
– Ar ant Anykščių parko tvenkinio pavyko padaryti čiuožyklą?
– Deja, ne. Daug diskutavome su miestelėnais, kreipėmės į Savivaldybę, kitas institucijas, tačiau nuo čiuožyklos ant parko tvenkinio vis dėlto susilaikėme. Tvenkinyje auga daug žolių, įteka šaltinis, tad vietomis lede gali susidaryti oro tarpų, kurie būtų pavojingi čiuožėjams. Nenorėjome rizikuoti gyventojų saugumu. Tad jau su buvusiais administracijos darbuotojais sutarėme, kad bandysime kitąmet įgyvendinti šią svajonę saugesnėje vietoje, ne ant tvenkinio. Tikėkimės, kad su nauja valdžia pavyks sutarti, ir Anykščiai galės džiaugtis taip laukiama čiuožykla.
– Anykščių gimtadienyje visada turite savo idėją: pramogas, jaukų pasibendravimą, geranoriškų intelektualų susibėgimą dešiniajame Šventosios krante, šalia senosios ligoninės. Ar turite ir kitų šventinių vietų?
– Taip. Labai esame pamėgę Vyskupo skverą, čia vyksta nemažai mūsų renginių. Pernai organizavome šeimų žvejybos varžybas miesto parke. Žiemą parke deginome blukį, nemažai susitikimų planuosime Gyvenimo rato žaliojoje erdvėje.
– Kasmet stebinate floristiniais kilimais. Ar kada pavyko pelnyti pirmą vietą?
– Deja, ne. Tačiau esame gavę papildomą prizą už originalumą.
– Kuriuos savo projektus vertinate labiausiai?
– Visi projektai mylimi ir vertinami, tačiau, galbūt, labiausiai pamėgti yra Blukio deginimo šventė, Gatvės muzikos diena, blusturgis, Gyvenimo ratas, VISA TA. Taip pat labai didžiuojamės, kad jau trečius metus iš eilės savo rankomis gaminame šviečiančias instaliacijas miestui: dvejus metus led burbulais puošėme medžius virš Vyskupo skvero terasos (pirmais metais gavome pirmos vietos apdovanojimą Prekybos, turizmo objektų kategorijoje). Šiemet pagaminome „paukščių taką“ miesto parko tilteliui. Išskirčiau ir ekologinius projektus: barščių šienavimas, šilagėlių augimvietės sutvarkymas ir pan. Taip pat mums rūpi ir politinis gyvenimas, tad organizavome ne vienus debatus Seimo bei merų rinkimuose.
Ne taip svarbu, kurį projektą įgyvendiname, svarbiausia yra bendruomeniškumas ir bendras darbas.
– Ar daug buvo neįgyvendintų sumanymų?
– Tai – jau apkalbėta čiuožykla. Taip pat labai norėjome padaryti vietos ūkininkų turgelį, kuriame būtų galima įsigyti išskirtinai vietinės, o ne įvežtinės produkcijos, sukurti platformą, kurioje matytųsi visi vietiniai augintojai ir gamintojai. Pavyko pasiekti tik tiek, kad Savivaldybė prailgino turgaus darbo laiką, tačiau tai jokio matomo progreso nepadarė. Turgus toliau dirba įprastu laiku.
Tai milžiniškas darbas, reikalaujantis daug laiko, komunikacijos, pastangų ir gal net kitos lokacijos prekybai. Tikiu, kad kada nors – gal net greitu metu – pavyks įgyvendinti svajonę.
– Kur bendruomenės būstinė? Kur renkatės pasitarimams?
– Oficialios būstinės neturime. Dažniausiai renkamės vienoje iš pamėgtų kavinukių, taip pat tipį išnaudojame kaip vietą pasitarimams.
– Kaip keitėsi narių skaičius?
– Per visus penkerius metus vyko narių rotacija. To neišvengsi. Tačiau nepaisant visko, narių skaičius nuolat augo, mūsų gretas papildė nemažai naujų ir aktyvių žmonių. Šiai dienai bendruomenėje turime per 30 narių.
– Kokiais gyvenate planais?
– Didžiausias planas – augti ir stiprėti, įgyvendinti kasmetinius renginius ir kurti naujus projektus. Bet, svarbiausia, – savo rankomis kurti Anykščius tokius, kuriuose gera gyventi mums ir mūsų vaikams.
– Ko palinkėtumėt kitoms bendruomenėms?
– Darnos su savimi, savo kraštu ir žmonėmis, ir, svarbiausia, su žeme. Nebijokite svajoti, nebijokite fantazuoti, nebijokite daryti – kiekvieno mažas indelis padaro labai didelius darbus.
– Dėkui Jums už pokalbį. „Naujų vėjų“ bendruomenei – nuoširdžių sveikinimų penkmečio proga!
Kalbėjosi Rita Briedienė
„Naujų vėjų” bendruomenės archyvo nuotraukos