Garsusis kupiškėnas, Lietuvos miškininkystės mokslo pradininkas, tautinės savimonės žadintojas, lietuvybės Vilniaus krašte puoselėtojas profesorius Povilas Matulionis – kupiškėnams puikiai žinoma asmenybė.
Jo vardu pavadinta gatvė, progimnazija, miškininkai įkūrė ir puoselėja profesoriaus muziejų, kasmet rengiami moksleivių teminiai konkursai, teikiamos jo vardo premijos. Bibliotekininkė Lina Matiukaitė yra parengusi knygelę „Nepažįstamas Povilas Matulionis“. Seniai mąstyta ir apie solidesnį darbą, bet vis tam neprisirengta.
Pagaliau į kupiškėniškos tematikos leidinių aruodą atgulė itin solidi knyga, išsami ir spalvinga Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriaus, biomedicinos mokslų daktaro Romualdo Deltuvo parengta monografija „Povilas Matulionis: ateities pradžia – tai mes“. Gruodžio 16 d. savivaldybės viešojoje bibliotekoje susirinkę kupiškėnai, kultūros žmonės, gausus miškininkų būrys išvydo naują leidinį, susitiko su monografijos autoriumi.
Kupiškėnai nemažai žino apie P.Matulionį, bet monografijos autoriaus šmaikštūs pastebėjimai, įdomios detalės auditoriją išlaikė dėmesingą net kelias ilgas vėlyvo vakaro valandas.
Prof. R.Deltuvas, suvalkietis iš Kazlų Rūdos, prisipažino išstudijavęs gausybę dokumentų, to laikmečio garsių asmenybių prisiminimų, pasinaudojęs kolegų dar sovietmečiu surinkta medžiaga. Knygos rašymas užtruko net trejus metus, autoriui teko perskaityti 24 didžiulius tomus įvairiausios informacijos. Knygos leidybą parėmė Lietuvos miškininkų sąjunga. Iš pradžių buvo planuotas iki 200 psl. leidinys, bet įsitraukus į darbą, jų susidėjo beveik 600.
Monografijoje P.Matulionis parodytas kaip itin įvairiapusė, begalinio darbštumo, universali asmenybė, padėjusi daugelio mokslų pradmenis. Pasirodo, darbštusis kupiškėnas buvo kraštotyrininkas, istorikas, botanikas, žodynininkas, žuvininkas, lituanistas, miškininkas, politikas… Sudaręs pirmąjį lietuvišką (tai padaryta lietuviškos spaudos draudimo metais) Žuvų kalendorių, pirmąjį Lietuvos fizinį (ir gipsinį, reljefinį) žemėlapį, įkūręs Žemės ūkio akademiją, žuvų peryklą Antalieptėje ir daugybę kitų darbų nuveikęs… Visada jam rūpėjo tik Lietuvos suklestėjimas, lietuvybės puoselėjimas, ir tai jis darė nepaisydamas šeimos ar asmeninių poreikių. Šeimai teko susitaikyti: trečdalis P.Matulionis atlyginimo – lietuvybės visuomeniškiems reikalams. Jam niekada nerūpėjo įtikti, įsiteikti valdžiai, tad nenuosatabu, kad trečiajame dešimtmetyje buvo atleistas iš akademijos rektoriaus pareigų, senatvėje grįžo į Kupiškį, likęs vienišas ir pasiligojęs gyvenimą užbaigė pas dukrą Aleksandrijos dvare Šiaulių rajone.
Renginio dalyviams buvo smalsu, kur galima monografiją gauti nusipirkti, paskaityti, bent pavartyti? Svečią lydėjęs Kupiškio miškų urėdas Dainius Stonkus patikino, kad labai norint galimybių atsiras. Monografijos autorių sveikino ir už vertingą Kupiškio kraštui darbą dėkojo miškininkai, muziejininkai, salės šeimininkai bibliotekininkai.
Matas Žebrokas
Autoriaus nuotraukos