Mokslininkų desantas Ažuožeriuose
– Dar niekada mūsų bendrovėje nebuvo nusileidęs toks didžiulis mokslininkų desantas. Gal jau niekada toks ir nebenusileis… – Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ir miškų mokslų skyriaus 23 akademikams, profesoriams, habilituotiems daktarams, spalio pradžioje savo išvažiuojamąjį posėdį surengusiems anykštėnų AB „Ažuožerių sodai“, sakė bendrovės direktorius Jonas Janyšius.
Susitikime dalyvavo Anykščių rajono vadovai, gretimų rajonų sodininkai, žurnalistai.
Mokslininkams užmokėtų
Kas nežino Ažuožerių, rašytojo Antano Vienuolio išgarsintų „Paskenduole“, o Anykščių sodininkystės ūkio –obuoliais? Bendrovė susikūrė tarybinio ūkio bazėje. Liko kelios anų laikų sienos – viskas perstatyta, įsigyta nauja technika. Kaip sakė J.Janyšius, „Ažuožerių sodams“ vadovaujantis nuo 2002 m., bendrovės finansinė padėtis pakenčiama.
– Sodininkystės verslas nėra dėkingas. Per 12 metų sodai du kartus nušalo; vienais metais neskynėme nė obuolio; buvo, kai surinkome 8 t. Keistas dalykas: sodai žydi 4-5 dienas, o šiemet žydėjo tris savaites. Taip atsitiko dėl užklupusio 4,2 l. šalčio: nušalo pagrindiniai žiedai, o vaisiai mezgėsi iš vadinamųjų miegančių pumpurų. Kai kurias veisles yra tekę atsodinti tris kartus: obuolys geras, bet neįmanoma išsaugoti obelų. Šalies mokslininkus esame pasirengę remti finansiškai, jei jie patars mums, kokias veisles sodinti. Pastaraisiais dešimtmečiais sodai buvo formuojami sodinukais, atvežtais iš Lenkijos ir Olandijos; jie neauga, jautrūs šalčiams. Patiriami didžiuliai nuostoliai, – kalbėjo J.Janyšius.
Bendrovės sodų – 170 ha: 40 ha – jaunos žemaūgės obelys, apie 80 ha – pusiau žemaūgės, 30 metų senumo; beveik 50 ha sodas skaičiuoja pusšimtį metų.
– Pastarojo derlius tinka tik perdirbti. Normaliais metais mes gauname apie 40 t iš hektaro, ir – kai normali kaina – imame nemenkas pajamas. Šiemet visas mūsų uždarbis bus žiemą, – sakė bendrovės direktorius.
„„Ažuožerių sodų“ apyvarta svyruoja nuo 2,5 iki 4 mln. litų. Nuolatinių darbuotojų – kartu su ŽŪK „Ažuožerių sultys“ – 60, obuolių skynėjų sezoniniam darbui priimama 150-200. 
Sulčių – nors skandinkis!
2008 m. „Ažuožerių sodai“ nusipirko sulčių spaudimo įrangą.
– Primityvi, bet kaina kosminė. Tais metais už kilogramą obuolių perdirbėjai mokėjo 8 ct, o pasterizatorius – 12 l puodas – kainavo 1 000 eurų. Tuo puodeliu buvo padaryta per 50 t sulčių. Apie tai sužinojęs vienos įmonės vadybininkas net šūktelėjo: „O my God! Kaip jums tai pavyko?“ Vėliau iš latvio buvo perpirktas 180 l pasterizatorius; šis niekaip negalėjo jo pajungti – visam kaimui dingdavo elektra. Mes jau pirmam puodeliui buvome perdarę visas elektros spintas. Taigi 2011 m. įsteigėme žemės ūkio kooperatyvą „Ažuožerių sultys“, iš bendrovės perėmusį sulčių gamybą, – pasakojo kooperatyvo direktorius Regimantas Butvydas.
Įrengtas cechas, vėl pirkta moderni, juostinio preso įranga. O šiuometinė Ažuožerių „sulčiaspaudė“ gamina 2 t sulčių per valandą.
– Pajėgumai pajėgumais: sulčių galime prisispausti tiek, kad ir patys nusiskandintume, ir kitus nuskandintume. Pernai iš tauragiškių sodininkų gavome laišką. Rašo: „Gal galite padėti parduoti?“ Visi gyvename ta pačia – realizacijos – problema. Konkuruojame su vandeniu, spraitu, koka kola. O sulčių realizacijos ritmas nesikeičia: nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio net vilniečiai mums sako: „Savo turim!“; nuo spalio iki kovo prasideda šildymo sezonas – sulčių nebeperka niekas; nuo kovo iki gegužės žmonės pradeda pirkti ir obuolius, ir sultis; nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos visi išvažiuoja atostogauti – prekyba stoja, – rimtai ir linksmai kalbėjo R.Butvydas.
Mėgsta žmonės Ažuožeriuose spausti sultis iš savų obuolių. Anot direktoriaus, sulčių atvažiuoja ir latviai; klausia: „Ar eurus čia priima?“
Šioje bendrovėje ir nusileido mokslininkų desantas.
Iškalbingi skaičiai
Anykščiai – vienas pagrindinių šalies sodininkystės regionų, garsėjantis obuolių, braškių, juodųjų serbentų, šaltalankių augintojais.
Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys pranešimu „Verslinės sodininkystės plėtra“ pateikė iškalbingų skaičių.
Sodininkystė – žemės ūkio sritis, reikalaujanti rankų darbo, todėl vaisų ir uogų auginimas – būdas spręsti kaimo socialines problemas. Mechanizuoti sodininkystės nepavyksta: 45 proc. visų sąnaudų sudaro žmogiškieji resursai. Vienas darbininkas prižiūri nuo 3 iki 6 ha, tuo tarpu augalininkystės ūkio mechanizatorius gali aprėpti kelių šimtų hektarų plotą. Sezono metu įdarbinama 200-600 žmonių.
Intensyvius sodus deklaruoja 241 šalies žemės ūkio subjektas; šiek tiek daugiau ūkių augina braškes, dar tiek pat – avietes. Pagrindiniai sodo augalai – obelys (apie 3 tūkst. hektarų), toks pat dėmesys ir juodiesiems serbentams; braškių (350 ha) ir aviečių (250 ha) bendri plotai žymiai mažesni, tačiau šios kultūros išlieka svarbios vystyti verslą.
– Labai gaila, tačiau kriaušės, svarainiai, šilauogės – dėl nepalankių sąlygų, tradicijų stokos, susiklosčiusių aplinkybių – netampa verslu. Randasi ūkininkų, kurie bando auginti sausmedžius, šermukšnius, tačiau šių kultūrų plotai dar labai menki ir verslu jų auginimo nepavadinsi, – sakė pranešėjas.
Šiek tiek kitokia šaltalankių situacija. Šaltalankynų Lietuvoje – per 1000 ha. Didžioji jų dalis buvo įveista ekologinėms išmokoms gauti, todėl ir liko jie tik užterštais laukais. O štai Latvijoje ir Estijoje šaltalankių auginimas tapo verslu, prie kurio taikosi maisto gamybos pramonė.
Serbentynus Lietuvoje imta veisti 2004 m. – tam buvo labai patogios juodųjų serbentų supirkimo kainos. Per septynerius metus serbentų plotai sumenko apie 20 proc., tačiau ūkių, juos auginančių, – per pus. Per tą patį laiką trečdaliu sumažėjo braškynai ir avietynai.
Juodųjų serbentų kainos labai kinta: siekė 4-4,5 Lt, nukrito iki 40 ct. Būna metų, kai uogų nė neapsimoka skinti. Tokia rinka svyruoja nuo antrojo Pasaulinio karo. Išlieka stipriausieji, įsigiję kombainus ir smarkiai konkuruojantys su uogas skinančiaisiais rankomis.
Uogų ir vaisių kainas Lietuvai diktuoja Lenkija. Braškės – vienintelis augalas, nesunkiai įveikiantis Lenkijos konkurenciją, mat produkciją būtina greitai patiekti į prekybą. Be to, keičiasi braškių auginimo technologijos, atsiranda ne sezoninių uogų.
Net 95 proc. Lenkijos sodų – 0,5 ha. Jie sugeba susikooperuoti ir patikti pirkėjui. Mažo sodo nereikia mechanizuoti, jam nereikia ir daug skynėjų, saugyklų… Lenkijos sodai skruzdėliukai – stiprūs konkurentai ne tik Lietuvos, bet ir pačios Lenkijos versliniams sodams.
Lietuvoje yra 12 ūkių, turinčių didesnius kaip 50 ha sodus. Pas didžiausias – Naradavos (300 ha). Šalies rinką vietos sodininkai aprūpina 30-40 proc. Šie skaičiai galėtų keistis iki 60 proc., tačiau sodų plėtra yra per lėta. Jaunų, iki 5 metų, sodų tėra 200 ha. Iki stojimo į Europos Sąjungą – kol buvo parama sodininkystei – toks plotas būdavo užsodinamas per metus.
Posėdyje dalyvavo ir rajono vadovai
Apie inovatyvias vaisių ir daržovių perdirbimo technologijas kalbėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos skyriaus vedėjas Pranas Vaškelis.
LMA Žemės ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Zenonas Dabkevičius papasakojo apie pačią akademiją, jungiančią penkis – Humanitarinių ir socialinių, Matematikos, Fizikos ir chemijos, Biologijos ir medicinos bei Žemės ūkio ir miškų mokslų – skyrius.
Mokslininkus pasitiko ir jų posėdyje dalyvavo Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, jo patarėjas Antanas Baura.
Po posėdžio Mokslininkai aplankė šalia Traupio puoselėjamą S.Obelevičiaus botanikos sodą; jame auga 6 tūkst. pavadinimų augalų.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos
[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/1_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/2_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/3_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/4_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/5_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/6_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/7_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/8_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/9_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/10_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/11_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2014/10/12_azuozerius_sodai_anks.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]