Visa šiuolaikinė gamyba pabrėžia efektyvumą, intensyvumą, o tam reikia modernios technikos ir įrangos, taigi ir mokslo paspirties. Mokslininkų dėmesys vis dažniau užkliūva už žemės ūkio ir žemės panaudojimo aktualijų.
Štai mokslininkai ėmėsi tyrinėti naujai įrengiamą žemės ūkio drenažą. Kupiškio seniūnijoje, ūkininko Antano Dobrovolskio lauke, melioracijos specialistai ir mokslininkai neseniai atkasė melioracijos drenažo liniją, apžiūrėjo jos būklę, paėmė apie 1 metrą polietileno vamzdžio laboratoriniams tyrimams. Toks pat mėginys paimtas ir Subačiaus seniūnijos Budrionių kaime iš 1988 m. tuometiniame „Šviesos“ kolūkyje vykdyto eksperimentinio melioracijos projekto drenažo linijos.
Anot Kupiškio savivaldybės žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus laikinojo vadovo Rimanto Bimbirio, tirti melioracijos įrenginius ėmėsi mokslininkai, objektai buvo atrinkti pagal tyrėjų rekomendacijas.
Šepetos melioracijos statinių naudotojų asociacija buvo pirmoji rajone, kuri 2009 metais vykdė melioracijos sistemų rekonstrukcijos projektą, taigi jau praėjo 7 metai, ir galima įvertinti drenažo efektyvumą ir sistemų pokyčius. Savivaldybės skyriuje yra išsaugotas sovietmečio melioracijos darbų išsamus archyvas, iš visų senųjų projektų atrinktas tuo laiku pažangus eksperimentinis projektas „Šviesos“ kolūkyje, kur buvo naudojami ne tik iš molio pagaminti, bet ir mišrūs, polietileno vamzdžiai.
Vienas iš mokslininkų grupės, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto vandens išteklių inžinerijos instituto lektorius Vilimantas Vaičiukynas paaiškino, kodėl mokslininkai susidomėjo melioracija Kupiškio rajone.
Drenažo tyrimai atliekami Žemės ūkio ministerijos užsakymu, darbai vyksta jau nuo praėjusių metų, drenažas tiriamas įvairiuose šalies regionuose, Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, įvairios struktūros dirvožemiuose. Paskutiniai mėginiai paimti ir kasinėjimai atlikti Kupiškyje, numatyta tai daryti ir Pasvalio rajone, iš viso aštuoniose šalies vietovėse.
Mokslininkai tyrinėja gamtinių sąlygų, oro, dirvožemio poveikį melioracijos sistemoms, ima drenažo plastmasinių vamzdžių mėginius ( jie iki šiol visai netyrinėti), įvertinamas filtracinių medžiagų efektyvumas, tvarumas, sąnašų kiekis vamzdžio viduje ir kita. Tokius tyrimus ketinama tęsti, jie svarbūs drenažo sistemų gamintojams, melioracijos darbų rangovams, ūkininkams, kurių derliai labai priklausomi nuo drenažo kokybės.
Matas Žebrokas
Rimanto Bimbirio nuotraukos