Aštuntajame Lietuvos mokinių parlamente (LMP) Anykščių Jono Biliūno gimnazijai atstovauja Kasparas Zulonas. Su juo ir kalbėjome apie rinkimus, parlamentą ir visai nemoksleiviškus rūpesčius.
– Prisiminkime lapkričio pradžios rinkimus: kaip jie vyko? Ar daug buvo Tavo šalininkų?
– Rinkimai vyko gan paprastai, t.y. pirmame rinkimų ture kovojau prieš savo draugą Konradą. Debatuose trumpai papasakojau apie save, kalbėjau apie problemas, aktualias šių dienų jaunimui. Laimėjau nedidele balsų persvara. Antrame ture rinkikai turėjo papasakoti apie save, supažindinti su savo rinkimų programa, išsirinkti parlamentarą, kuris atstovautų Anykščių rajonui. Visi trys kandidatai balsavo už mane. Taigi Lietuvos mokinių parlamente atstovauju Anykščių savivaldybei ir Utenos regionui.
– Vadinasi, tavo idėjos svarbios ir kitiems. Ką akcentavai savo programoje?
– Didžiausią dėmesį atkreipiau į atsiskaitomųjų darbų sistemą, mokinių pilietiškumą ir mokyklų valgiaraščius.
– O kas ne taip valgiaraščiuose?
– Mokyklų valgyklų maisto kokybė yra prastoka, nesilaikoma higienos normų. Mano siūlymas buvo valgiaraščius papildyti vaisiais ir daržovėmis, skatinti sveikos mitybos propagavimą.
– Ar stiprūs buvo konkurentai?
– Konkurentai buvo tikrai stiprūs, bet nesugebėjo iškelti realių, argumentuotų, aktualių problemų.
– Galime „pagooglinti” ir sužinoti, ką reškia Lietuvos mokinių parlamentas. O ką jis reiškia Tau, parlamentarui?
– LMP yra didelė, vieninga ir šilta šeima. Šeima bendraminčių, kurie mato mūsų švietimo sistemoje ,,spragas“ ir gali bei nori jas užtaisyti.
– Kuo gimnazija, turinti savo atstovą Parlamente, pranašesnė prieš mokyklas, tokio neturinčias?
– Pranašesnė tuo, kad sužino naujienas pirma bei gali plačiau bendradarbiauti su kitomis mokyklomis.
– Kaip apie Tavo, parlamentaro, veiklą sužinos kiti?
– Daugiausia informacijos apie mūsų, LMP‘iečių, veiklą galima sužinoti tinklalapyje lmp.lt, o asmeniškai apie mano veiklą – mano „Facebook‘o” paskyroje bei spaudoje.
– Papasakok šiek tiek apie save.
– Aš mokausi Jono Biliūno gimnazijoje If klasėje. Mokslai sekasi neblogai. Laisvalaikiu sportuoju lankau baseiną, skautauju, domiuosi technikos naujienomis… Kalbant apie laiką, jo nevisuomet užtenka, bet stengiuosi visur suspėti.
– Kas Tau prastokai sekasi, ir tai Tave neramina?
– Viskas sekasi pakankamai gerai.
– Kokią pastaruoju metu skaitai knygą?
– Šiaip knygų skaityti nemėgstu, bet dabar skaitau Vladimiro Truchanovskio ,,Vinstonas Čerčilis“.
– Ar turi nemėgstamų mokytojų?
– Aišku, o kas gi jų neturi?
– Hm… Gal esi už ką nors dėkingas kuriam nors mokytojui?
– Taip, esu dėkingas visiems mokytojams, kurie mane moko ir išmoko, bet labiausiai dėkingas jaučiuosi savo buvusiai auklėtojai Audrai Steponavičiūtei.
– Kas Tavo geriausi draugai?
– Tie, kurie neišduoda, supranta mane ir humorą.
– Ar įdomus Anykščių jaunimas?
– Anykščių jaunimas tikrai įdomus, nes jo yra labai įvairaus.
– Kokių turite veiklų?
– Mes užsiimame įvairiomis veiklomis: organizuojame renginius, rašome projektus, dalyvaujame išvykose …
– Ar norėtum gyventi Anykščiuose visą gyvenimą?
– Taip. Anykščiai yra labai gražus, mažas ir mieolas miestelis, kur visada gera gyventi …
– Jei būtum Anykščių meras, ką norėtum įdiegti, sukurti rajone?
- Investuočiau į gamybos sektorių ir sukurčiau daugiau darbo vietų.
- Remčiau jaunimą ir jo veiklas.
- Skatinčiau Anykščiuose kurti interaktyvią istoriją, pritaikytą jaunimui.
– Gal trečią punktą galėtum pakomentuoti smulkiau?
– Istorinės vietos yra labiau pritaikytos solidaus amžiaus žmonėms, mažiau – jaunimui. Reikėtų jas labiau išnaudoti, t.y. jose rengti renginius, patrauklius jauniems žmonėms. Pavyzdžiui, galima imti socializmo muziejų. Taip pat diegti interaktyvias priemones, pvz., QR kodai…
– Ar jau žinai, ką studijuosi?
– Ne, bet dar yra laiko pasvarstyti.
– Dėkoju už pokalbį. Sėkmės Tau!
Kalbėjosi Emilija Briedytė