Prieš keletą dienų Rokiškio rajono Pandėlio miestelyje rastas pasikoręs R.Š. (gim. 1969 m.). Dar keliomis dienomis anksčiau Biržų rajono Nemunėlio Radviliškyje kilpoje rasta D.Ž. (gim.1962 m.). Gegužės 19 d. Anykščiai, o ir visa Lietuva, su siaubu kalbėjo apie 28-erių viešintiškį Daumantą Germanavičių, pasikorusį vos prieš mėnesį tragiškai žuvusių savo tėvų režisierių Galinos ir Vytauto Germanavičių namuose. Gegužės pradžioje į Kupiškio rajono Palėvenėlės kapines tėvai, giminės ir artimieji nulydėjo 20-metį Arną…
Tėra menka abejonė, kad visi šie, iš gyvenimo savo noru pasitraukę žmonės, nežiūrėjo televizijos laidų apie balandžio 18 d. nusižudžiusį aktorių Vytautą Šapranauską. Rodos, tiek daug padaryta nuraminti kiekvieną, galbūt, jau suplanavusį savižudybės dieną, tačiau mirtis ir toliau siautėja netramdoma, nežabojama…
Prie Arno kapo duobės kalbėjusi Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos (KTVM), kurioje šis vaikinas mokėsi, psichologė Valija Šap sakė: „Niekas dėl to nekaltas.“ Tai labiausia guodžiantys žodžiai Arno tėvams, mokytojams, artimiesiems, draugams… Tokie žodžiai ramino net tuos žmones, kurie Arno visai nepažinojo.
„Vis dėlto kaip jaučiasi moksleiviai, pedagogai, sužinoję, kad Arnas nusižudė?“ – klausėme mokyklos psichologės V.Šap.
Ji teigė: „Arno mirtis netikėta ir mokiniams, ir mokytojams. Savaime suprantama, kad tokiu atveju kiekvienas bando rasti atsakymą į klausimus, kodėl taip įvyko, ar buvo galima to išvengti? Tačiau savižudybė – procesas, o ne veiksmas: vienos priežasties ir vieno paaiškinimo negali būti. Situacija mokykloje gana stabili. Mūsų įstaigos krizių valdymo grupė, susirinkusi į neeilinį posėdį, sudarė krizės valdymo planą, kuriame numatyta visokeriopa pagalba mokiniams, kitiems mokyklos bendruomenės nariams, Arno artimiesiems. Mokykloje, kaip ir bet kurioje kitoje įstaigoje, būna ir stresinių situacijų, stiprių išgyvenimų. Toks jau šis gyvenimas – ir džiaugsmas, ir skausmas neaplenkia nė vieno. Šiemet mokykla netikėtai neteko ir mokytojos Danutės Gudienės. Kartu su vyru ji tragiškai žuvo avarijoje. Yra tekę išgyventi ir mokinių netektį. Kiekvienas praradimas sukrečia.“
Anot pašnekovės, Lietuvos psichologai jau anksčiau prognozavo galimą savižudybių pagausėjimą, todėl tam tikri prevencijos veiksmai jau buvo atlikti prieš keletą savaičių: papildomai buvo dirbama su rizikos grupės mokiniais, mokiniams matomose vietose (mokykloje, bendrabutyje) pakabinta informacija su Psichologinės pagalbos telefonų linijos informacija.
„Labai gaila, kad Arnas tuo metu jau buvo išvykęs į baigiamąją praktiką pas darbdavį. Mokytojų posėdyje pateikiau informaciją, kurią mokytojai perdavė mokiniams apie psichologinės pagalbos galimybes mokykloje. Mokytojai, pastebėję mokinių elgesio pasikeitimus, įpareigoti nedelsiant mane informuoti. Pedagogams yra pateiktos bendravimo su mokiniais, esant krizinei situacijai mokykloje, praktinės rekomendacijos. Su grupių vadovais suderinę susitikimų galimybes planuojame kviesti moksleivius ir jais aptarti konstruktyvius problemų sprendimų būdus. Manome, jog kitais metais išleidžiant į praktiką trečiakursius būtų tikslinga papildomai surengti jų susitikimus su psichologe: nauja patirtis, nežinoma aplinka ir kolektyvas, ateities perspektyvų ribotos galimybės gali suteikti mokiniams papildomo nerimo bei įtampos. Būdami mokykloje mokiniai žino, kad visada yra specialistai, pasirengę jiems padėti. Tai suteikia saugumo. Praktikos metu ne visi auklėtiniai randa laiko ateiti į mokyklą pas psichologą, tačiau šiais metais tokie atvejai tikrai buvo nereti“, – sakė psichologė V.Šap.
KTVM psichologą turi nuo 2011 m. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu yra patvirtinti profesinio mokymo įstaigų etatų normatyvai: psichologo pareigybė steigiama, jei įstaigą lanko ne mažiau kaip 400 mokinių.
„Kai Lietuvoje tokia situaciją, labai gerai, kad psichologinę pagalbą mokinys gali gauti savo mokykloje. Net 30-40 mūsų įstaigos auklėtinių – specialiųjų poreikių jaunuoliai. Švietimo pagalbos tarnybos pažymų išvadose dažnam jų nurodyta teikti psichologo konsultacijas. Pirmiausia ir tikimasi, kad psichologas padės šiems mokiniams. Be abejo, jo pagalbos reikia ir kitiems. Mūsų mokyklą lanko įvairių – Panevėžio, Utenos, Anykščių, Rokiškio ir kitų – rajonų mokyklų buvę mokiniai. Dažnas tik pradeda gyventi savarankiškai. Išeiti iš namų ir apsigyventi bendrabutyje, pakeisti įprastą aplinką – iki tol neišgyventos situacijos jaunam žmogui. Psichologas padeda jiems adaptuotis. Savo veikla šis specialistas padeda kurti gerą bendruomenės mikroklimatą. Jis bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais), mokytojais, profesijos mokytojais ir kitais specialistais – taip įvertina ir padeda spręsti mokinio psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas“, – sakė KTVM direktorės pavaduotoja ugdymui Raimonda Domžienė.
Taigi visuomenei pakankamai tvirtai įpiršta mintis, jog Lietuvai reikia kuo daugiau psichologų, psichiatrų. Bet gi jie patys prognozuoja savižudžių skaičiaus didėjimą…
Kai kurie statistiniai duomenys rodo, kad Lietuva yra atsidūrusi kur kas klampesnėje bėdų duobėje. Panagrinėjus Rokiškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro parengtą 2011 m. Kupiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą, apie kupiškėnus kalbėti net nejauku…
Kupiškio rajono 1000 gyventojų skaičiui teko 7,3 gimimai, o mirčių – 16.7; natūralus prieaugis yra -9.4, šalies – -2
Beveik visų ligų kupiškėniška statistika – ir vaikų, ir suaugusiųjų – neįtikėtinai smarkiai viršijo šalies vidurkį.
Kupiškio rajono 14 proc. vaikų yra nenormalios laikysenos, Rokiškio – 0,6 proc., šalies – 3,3 proc.; šiame krašte daugiausia vaikų, turinčių klausos sutrikimų – (analogiškai) 0,3, 0,2 ir 0,2; kalbos – 0,3, 0,1 ir 0,2; didžiausias vaikų (0-17 metų), kuriems 2008- 2011 metais ambulatorinėse arba stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota bent viena trauma, skaičius – 111,3, 92,5 ir 93,4.
Bendras kupiškėnų sergamumas irgi aukštas: 1000 gyventojų teko 2429,6 susirgimai, rokiškėnų – 2290,7, šalies – 1982,8; suaugusiųjų nuo 18 metų, kuriems 2008- 2011 metais ambulatorinėse arba stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota bent viena trauma, būta (analogiškai) 115,1, 105,3 ir 93; mirtingumas nuo infekcinių ligų ( 100 tūkst. gyventojų) – 23,3, 13,7 ir 17,2; nuo kvėpavimo sistemos ligų – 74,6, 63, 38,6.
Kupiškėnai pirmauja ir apsinuodijimų skaičiumi – (analogiškai) 1,2, 1,9 ir 0,5; traumomis, apsinuodijimais ir kitais išorinių priežasčių padariniais – 127,1, 110,8 ir 98,4; apsinuodijimais alkoholiu – 14, 2,7 ir 9,6; terminiais ir cheminiais nudegimais – 2, 1,9 ir 2; kojų lūžimais – 8,3, 5,3 ir 6,5; šlaunikaulio lūžinais – 1,3, 0,5 ir 0,7; pečių lanko ir rankos lūžimais – 10,7, 8,9 ir 9,8; pilvo, dubens ir juosmens sužalojimais – 3,8, 2,5 ir 2,3; galvos sužalojimais – 14,8, 12,7 ir 12,8.
Dažnos šio krašto žmonių urogenitalinės – 144,4, 120,5 ir 127,5; jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos – 220,5, 250,6 ir 184,4; insulto – 2,9, 2,7 ir 1,5; cerebrovaskulinės – 10,6, 7,8 ir 5; miokardo infarkto – 1,4, 0,6, 0,6; išeminės širdies – 10,9, ir 5,1; 5,2; hipertenzinės – 14,3; 10,3 ir 10,4; kraujotakos sistemos – 478,9, 474,3 ir 304; kraujo ir kraujodaros organų ligos – 16, 12,6 ir 10,8; nereti cerebrinio paralyžiaus – 0,5, 0,4 ir 0,2; epilepsijos – 1,1, 1,3 ir 0,9; nuotaikos sutrikimų – 3,9, 4,9 ir 3,8; demencijos ir Alzheimerio – 4,4; 3,7 ir 2,5; psichikos ir elgesio sutrikimų – 103,1, 115 ir 66,1; piktybinių navikų – 21,1, 25,4 ir 19,6; sifilio – 9,3, 0 ir 8,5; Laimo ligos (10 tūkst. gyventojų) – 18,2, 11,7 ir 7,9 atvejai.
2011 m. Kupiškyje neužfiksuotas nė vienas aborto atvejis – tai irgi nedidina moterų, o ir bendro kupiškėnų sveikatingumo. Ginekologijos akušerijos skyrius panaikintas daugiau nei prieš dešimtmetį – nuo šio uždarymo prasidėjo ir bendras ligoninės griuvimas. VšĮ Rokiškio ligoninė gydytojas, nenorėjęs įvardinti pavardės, „TEmai“ sakė: „Panaikink akušerinį, nebereikės anesteziologo, sumažės chirurgų – ilgainiui grius ir kiti skyriai. Taip atsitiko kupiškėnams, taip atsitiks kitiems rajonams, kurių valdžia nesaugos ligoninės.“
Rokiškio rajono 1000 moterų abortų tenka 5,8, šalies – 6,4.
Paskendimų 1000 Kupiškio rajono žmonių tenka 20,1, Rokiškio – 22.8, šalies – 7,8; gaisruose žuvusių žmonių – (analogiškai) 9,2, 8,14 ir 4,22.
Kupiškio rajono 10 tūkst. gyventojų tenka tik 1,9 privačiai dirbančių odontologų, Rokiškio – 3,9, šalies – 7,2; privačiai dirbančių gydytojų – (analogiškai) 08, 2,7 ir 4; bendrai gydytojų – 17, 25,2 ir 41,7. Mažiausias gydytojų skaičius gali reikšti, jog ligų statistika nėra tiksli, arba ji dar liūdnesnė.
Tėra mažai abejonių, kad išvardintieji rodikliai neturėjo įtakos savižudybių skaičiui: 2011-aisiais 100 tūkst. gyventojų teko 46,7 savižudžiai, o pernai – jau 66,1.
Susipažinus su šia statistika suabejoji pasakymu „Niekas dėl to nekaltas.“ Kiek reikia psichologų tokiai armijai negaluojančių kupiškėnų? Deja, psichologo konsultacijos tėra slidaus ledkalnio viršūnė. Stebėsenos rezultatai rodo, kokioje gilioje vienatvėje yra palikta kupiškėniška šeima.
Gegužės 30 d. stebėsenos ataskaitą svarstys ir tvirtins Kupiškio rajono savivaldybės taryba. Patvirtins ją ir padės į stalčių: kas prieš dvejus metus buvo, pražuvo. Be to, anot Kupiškio visuomenės nuomonės, jau 16-a metų rajonui vadovaujančios Žaliųjų partijos moto tapo posakis „Man viskas atsibodo…“ Tačiau kodėl tokia situacija neatsibosta patiems kupiškėnams?
Rita Briedienė
temainfo.lt nuotr.