2004 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ėmėsi Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos projekto, kuriuo bandoma iš esmės pagerinti ligonių priežiūros sąlygas Ignalinos, Molėtų, Rokiškio, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų ir Kupiškio rajonuose bei Visagino, Elektrėnų ir Druskininkų miestuose. Medicinos įstaigos – šio projekto partnerės – turėjo galimybę puikiai susiremontuoti patalpas, atnaujinti medicinos technologijų bazę ir, svarbiausia, užtikrinti šiuolaikinius diagnostikos ir gydymo standartus.
Gegužės 5 d. užregistruota milijoninė projekto kardiograma. Šio fakto garbė atiteko Kupiškiui: profilaktinės sveikatos patikros metu pacientei Irenai Gricienei jos gydytoja, Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros (PASP) centro direktorė Dovilė Kulbokienė rekomendavo pasidaryti kardiogramą, o ją užrašė bendrosios praktikos slaugytoja Laima Kecorienė. Kokia didžiulė buvo jų visų trijų nuostaba, kai iš Santariškių atėjo pranešimas, jog ši kardiograma paženklinta numeriu su šešiais nuliais.
Tokia proga gegužės 10 d. rajono Kupiškio PASP centre buvo organizuotas šventinis renginys, apžvelgta milijoninio įvykio istorija.
Direktorė Dovilė Kulbokienė, susirinkusiuosius supažindinusi su renginio svečiais – rajono meru Jonu Jaručiu, Santariškių klinikų kardiologu profesoriumi Aleksandru Laucevičiumi, Informatikos ir plėtros centro direktoriumi Romualdu Kizlaičiu bei milijoninės kardiogramos savininke, UAB „Dailista“ darbuotoja I. Griciene, – pateikė ir pluoštelį skaičių.
Pradėjus vykdyti projektą, Kupiškis skaičiavo 24174 gyventojų dabar – apie 18 tūkst. Per metus užrašoma 5,5 tūkst. kardiogramų. Širdies ir kraujagyslių ligomis rajone serga apie 10 tūkst. gyventojų; naujai užregistruota 300 hipertenzijos atvejų.
Anot profesoriaus A.Laucevičiaus, neseniai apie šį projektą skaičiusio pranešimą Pasaulinės sveikatos organizacijos konferencijoje, – tai vienintelis Europoje vykdomų tokio tipo – koordinuotos, integruotos medicinos pagalbos teikimo – projektas. Kai kurios šalys apie tai tik dabar pradeda kalbėti.
– O tada, prieš dešimt metų pradėję bendradarbiauti ir patys nelabai žinojome, ką darome. Vis dėlto projektas funkcionuoja iki dabar, neatsižvelgiant į tai, jog jis nesulaukė centrinės valdžios paramos. Taip yra visoje Lietuvoje: projektai vyksta, o jų palaikymo niekas neplanuoja. Labai apsidžiaugiau šiandien pamatęs kupiškėnų medikų darbo vietas: per tą laikotarpį jos nepablogėjo, o erdvumu jų gali pavydėti ir vilniečiai gydytojai bei slaugytojai; dirba visa technika. Labai smagu ir dėl to, kad puikiai bendradarbiauja pirminė ir antrinė grandis. Šio klasterio tikslas ir buvo suformuoti glaudų pirminės, antrinės ir tretinės grandžių bendradarbiavimą, – kalbėjo profesorius
Iš pirmojo projekto gimė nauja prevencijos programa, vykdoma jau visoje Lietuvoje, finansuojama ligonių kasų. Profesorius prisipažino dažnai lyginantis Lietuvos ir užsienio pensininkus: pirmieji linksmi keliauja po pasaulį, o mūsiškiai leidžia laiką poliklinikose. Šios programos tikslas ir yra padėti žmonėms sulaukti sveikesnės senatvės.
Pasak prof. A.Laucevičiaus, šie projektai ypatingi tuo, jog yra parenti netradiciniu požiūriu – ir provincijoje gyvena žmonės, verti kvalifikuotos medicininės priežiūros.
Buvo užsiminta ir apie tai, jog projekto įranga jau gerokai nusidėvėjusi, ją atnaujinti nėra jokio valdžios dėmesio.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos