Metų ataskaita: aptartos problemos, paneigti mitai

Vasario 1 d. Panevėžio apskrities VPK vyko 2015 metų veiklos ataskaitos susirinkimas. Jame dalyvavo Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis, Panevėžio apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas, politikai, savivaldos, teisėsaugos institucijų atstovai, kiti svečiai, policijos pareigūnai ir darbuotojai.

Panevėžio apskrities policijos viršininkas E.Lapinskas pateikė 2015 m. veiklos rezultatus. Jis pabrėžė, kad pernai Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 51494 pranešimai apie įvykius (2014 m. užregistruota 7 proc. mažiau). Užfiksuotos 5155 nusikalstamos veikos, t. y. 20,8 proc. mažiau nei 2014 m. Didžiausias sumažėjimas fiksuotas Biržų rajone. Dažniausios nusikalstamos veikos – vagystės. Jų užfiksuota 1903, o 475 jau ištirtos. Atkreiptas dėmesys į tai, kad žmonės dažnai nesaugo savo turto, nesiima paprasčiausių priemonių užtikrinti, kad vagysčių būtų išvengta.

E.Lapinskas pasidžiaugė, kad komandinis darbas, kai į iškvietimus reaguoja ne tik rajonuose tvarką užtikrinantys ekipažai, bet ir kitų rajonų netoliese esantys pareigūnai, davė gerų rezultatų – užtikrinta, kad į iškvietimus būtų reaguojama laiku.

Kalbėdamas apie labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, viršininkas pabrėžė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. tokius nusikaltimus tiria specializuotas padalinys, ištyręs 141 tokio pobūdžio nusikaltimą iš 189 užregistruotų.

Per metus ištirta 14 nužudymų – 13 jų buvo padaryti 2015 m. ir 1 – ankstesniais metais. Dominuoja buitinės žmogžudystės: dažniausia priežastimi tampa besaikis alkoholio vartojimas ir santykių aiškinimasis.

Apskrities policijos vadovo pastebėjimu, nemažėja smurto artimoje aplinkoje problema. Per metus užregistruota 3220 įvykių, pradėti 859 ikiteisminiai tyrimai. Anot pranešėjo, policija palikta viena kovoti su šia gaja problema, nes šeimai, kurioje smurtaujama, nesuteikiama pagalba: nėra psichologinės pagalbos aukai ar smurtautojui, nėra galimybių laikinai apgyvendinti nukentėjusiuosius.

Viršininkas akcentavo: 2015 m. užfiksuota mažiau eismo įvykių (300), tačiau daugiau žuvusių asmenų – 32 (2014 m. žuvo 25). Pareigūnai visus metus aktyviai vykdė įvairias priemones, tačiau pagrindinėmis avarijų priežastimis liko greitis, slidi kelio danga ir situacijos neįvertinimas.

E.Lapinskas pasidžiaugė, kad daugėja „Saugios kaimynystės“ grupių – vien per 2015 m. jų įsteigta 33; iš viso Panevėžio apskrityje veikia 209 tokios grupės. Itin aktyvūs Panevėžio rajono gyventojai, kurie įkūrę 82 saugių kaimynų grupes. Kurti saugumą padeda ir aktyvūs 282 suaugę ir 188 jaunieji policijos rėmėjai.

Per metus Panevėžio apskrities policijoje vyko nemažai pertvarkų: į vieną padalinį buvo sujungti Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatai, liko vienas centralizuotas Operatyvaus valdymo skyrius – dėl to padaugėjo patruliuojančių ekipažų. Pertvarkyti organizaciniai padaliniai, administraciniuose padaliniuose neliko statutinių pareigūnų. 2015 m. pasirašyta kolektyvinė sutartis su profsąjungomis. Per metus atleisti 69 pareigūnai, priimti 26, šiuo metu yra 110 laisvų pareigybių. Pradėta 114 tarnybinių patikrinimų dėl galimų įvairių pažeidimų. Paaiškėjus, kad pareigūnas įvykdė pažeidimą, taikytos nuobaudos. Būta atvejų, kai pareigūnai ne tarnybos metu vartojo alkoholio, vairavo automobilius neblaivūs ar net padarė eismo įvykį. Už tokius pažeidimus pareigūnai atleisti iš tarnybos.

Didžiausiomis problemomis Panevėžio apskrities policijos viršininkas įvardijo nepakankamą materialinį ir techninį aprūpinimą, prastą pastatų būklę, lėšų prekėms ir paslaugoms trūkumą. Pažadėjo užtikrinti gyventojų saugumą ir stiprinti pareigūnų motyvaciją dirbti.

Anot Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko R.Kiškio, tinkamiems pokyčiams reikia tikslo ir priemonių. Tikslas yra aiškus, o priemones kuriame patys. Jis akcentavo, kad pokyčiai yra būtini, nes tai padės geriau ir greičiau reaguoti į iškvietimus, paprasčiau ir kokybiškiau dokumentuoti nusikalstamas veikas, ir tokiu būdu kils pareigūnų atlygis už darbą.

R.Kiškis paneigė paplitusius mitus, neva 30 proc. pareigūnų bus atleista. Ne atleista bus, o optimizuota ir pritaikyta patogiau dirbti, nepriimant naujų pareigūnų. Kad teks dirbti vienam už
tris – tam ir norima supaprastinti procesą ir procedūras, mokyti, kad viskas vyktų sklandžiai.

Lietuvos policijos veteranų asociacijos Tradicijų komiteto pirmininkas profesorius Alvydas Šakočius sakė pritariantis permainoms ir išreiškė viltį, kad sistema jaunės. Jis supažindino su asociacijos tikslais ir norais – kaip įmanoma labiau prisidėti prie teisėkūros, dirbti projektuose, kurti istorinės atminties saugyklą. Visus pareigūnus, tarnaujančius daugiau nei 20 metų, jis kvietė įsitraukti į Asociacijos veiklą.

Lietuvos Respublikos Seimo nariai Petras Narkevičius ir Povilas Urbšys sveikino pasiekus gerų rezultatų ir linkėjo tęsti pradėtus darbus, džiaugėsi aktyvia prevencine veikla, gyrė jaunos policijos vadovų komandos ambicijas ir siekius.

Panevėžio miesto mero pavaduotojas Aleksas Varna teigė, kad prevencinėje veikloje reikia dalyvauti visiems, kurti komandą ir siekti bendrų tikslų.

Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas dėkojo už policijos užtikrintą tvarką per šventes, išreiškė nerimą dėl narkotikų plitimo Lietuvoje.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė apibendrino, kad per praėjusius metus pasiekti labai geri bendri rezultatai, įdėta itin daug darbo. Pabrėžė, kad pareigūnus nuolat slegia labai dideli darbo krūviai, tačiau kartu mėgina rasti patį ekonomiškiausią būdą tirti bylas. Vidutinė ikiteisminio tyrimo trukmė – 144 dienos, o tai yra tikrai geras rezultatas. Panevėžio apskrities pareigūnai Lietuvoje turi mažiausią likutį bylų, kurių tyrimas trunka ilgiau nei 9 mėnesius. Ji pabrėžė, kad apskritai dirbama sparčiai, todėl pasiekiama gerų rezultatų.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pagyrė pareigūnus ir padėkojo, kad 2015 m. nebuvo didelių problemų, o su mažesnėmis susitvarkyta gerai. Sakė, kad kiekviena organizacija turi keistis, tobulėti, todėl parengtos gairės artimiausiems metams.

L.Pernavas akcentavo, kad svarbiausias pareigūnų darbas – užtikrinti žmonių saugumą, tačiau svarbu ir tai, kad pareigūnas jaustųsi saugus, orus ir norėtų dirbti. Ji pabrėžė norįs mažinti biurokratizmą, pildomų dokumentų kiekį. Sakė, kad svarbiausia yra nukentėjusiojo psichinė būsena, todėl pareigūnai turėtų daugiau dėmesio skirti pagelbėti aukai.

Anot L.Pernavo, pastaruoju metu itin aktyviai skatinama kalbėti apie aktualią problemą – alkoholizmą. Nėra nė vienos organizacijos, kurioje nebūtų bent vieno alkoholiu piktnaudžiaujančio žmogaus. Skatino ne tylėti, ne ignoruoti šių dalykų, o mėginti padėti, ieškoti galimų sprendimų.

Aptarti konkrečias problemas, kylančias Panevėžio apskrities policijoje, susitiko generalinis komisaras Linas Pernavas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis ir profsąjungų atstovai.    

 

Rasa Černauskaitė

Panevėžio apskrities VPK Komunikacijų skyriaus vyresnioji specialistė