Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas (centre), jam iš kairės žmona Danguolė ir Latvijos Ministrė Pirmininkė Laimduota Straujuma, iš dešinės – tautiniais rūbais pasipuošę Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjonis su žmona Iveta; Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė (dešinėje).
Liepos 18-19 d. Latvijos Rėzeknės rajono vadovo Monvydo Švarco kvietimu Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas su žmona Danguole bei rajono Kultūros centro direktore Jolita Janušoniene svečiavosi Rėzeknėje, kur tomis dienomis vyko Latvijos tarptautinis folkloro festivalis „Baltica 2015″.
Tai buvo atsakomasis Kupiškio rajono vadovo vizitas: liepos 10-12 nuskambėjusioje kupiškėniškoje tarptautiniame folkloro šventėje „Lingaudala” dalyvavo Rėzeknės nuovados vadovas Monvydas Švarcas su žmona Liga.
Lietuviai, ko gero, neturi su kuo palyginti latviškos folkloro šventės. Birželio pabaigoje mažuose miesteliuose prasidėjusi ji tik liepos 15 d. persikėlė į istorinį Lielvardės miestelį, išsidriekusį ant Dauguvos kranto, pasauliui žinomą stebuklingomis austinėmis juostomis. Čia suskambėjusi latviškomis, airiškomis, belgiškomis dainomis ir šokiais, sužavėjusi latviška virtuve ir įdomiais amatų kiemeliais, tą pačią dieną persikėlė į Rygą. Sostinėje į šventę įsiliejo Estijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Portugalijos, Gruzijos ir Lietuvos kolektyvai.
Liepos 16-17 d. afišos kvietė į festivalio renginius Cėsyje, Aizkrauklėje, Dobelėje… Liepos 18 d. margaspalvė šventė atkeliavo į Lūdzą ir Rėzeknę.
Šimtai renginių, teatralizuotų pasirodymų, muzikos ir kultūros seminarų, dalykinių partnerystės susitikimų, mokymų, kostiumų demonstracijų, kino peržiūrų ir, žinoma, koncertų – toks yra latvių „Baltica” festivalis.
– Į Rėzeknę atvyko šalies prezidentas Raimondas Vėjuonis, kultūros ministrė Dacė Melbardė, bandradarbiavimo partneriai, ambasadų vadovai, į renginius rinkosi tūkstančiai žiūrovų. Tai buvo didžiulė šventė. Vien Rėzeknei buvo skirta apie 20 tūkst. eurų.
Labai nustebino žmonių susitelkimas, draugiškumas, šventinis azartas. Suskambus patriotinėms ar liaudyje gerai žinomoms dainoms latviai stojosi iš vietų, dainavo kartu, lingavo. Minia žmonių atsistojo, kai latviams artimą dainą užtraukė gruzinai. O kai į sceną išėjo ukrainiečiai, visą jų koncertą latviai nė nebeatsisėdo, klausėsi jo stovėdami.
Pats koncertas vyko labai sklandžiai, scenoje nebuvo jokių ilgų kalbų, kolektyvai keitėsi nestoviniuodami; scena buvo panaši kaip ir mūsų, bet laiptai – iš abiejų pusių; vieni nespėja nulipti, lipa kiti.
Šventė vyko už miesto, Ančuparus kartodrome; žmonių – minios. Jaunimas būrėsi prie kitos scenos, ant kurios – jų mėgstami šiuolaikiniai kolektyvai. Seniai bebuvau pajutęs tokią visuotinai gerą nuotaiką. Beje, koncertuose Rygoje ir Rėzeknėje mūsų šaliai atstovavo Vilniaus miškų urėdijos folkloro ansamblis „Nalšia”, – temainfo.lt pasakojo meras D.Bardauskas.
Anot Kupiškio rajono mero, vizitas į Rėzeknę buvo puiki proga pasimokyti, palyginti, tobulėti.
– Grįžome kupini kuo gražiausių įspūdžių ir idėjų. Rėzeknės vadovas nustebino: sakė kupiškėnai rėzekniečių kolektyvų nekviečia į savo šventes. Manau, su savo partneriais turėtume glaudžiau bendradarbiauti, – sakė jis.
Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis tarp Kupiškio ir Rėzeknės savivaldybių buvo pasirašyta 1999 m. liepos 17 d., Kupiškio 470-ųjų metinių minėjimo ir pirmojo tarptautinio folkloro festivalio „Lingaudala-99” metu. Įdomu tai, kad sutartį su Kupiškiu pasirašė tas pats M.Švarcsas, tais metais šventęs 32-ejus.
Dainiaus Bardausko archyvo nuotr.