Taline (Estija) vykstančiame Europos jaunimo iki 23 metų čempionate Lietuvos komandos sąskaitą papildė antras medalis – merginų ieties metimo rungtyje bronza pasidabino Liveta Jasiūnaitė. 55,77 metro įrankį numetusi lietuvė vos keturiais centimetrais aplenkė ketvirtą poziciją užėmusią norvegę Sigrid Borgę.
Liveta – kilusi iš Rokiškio, liepos 26 d. jai sukaks 22-eji.
Nedaug trūko, ir L.Jasiūnaitė visai nebūtų vykusi į šį čempionatą. Psichologinė įtampa, nepasitikėjimas savo jėgomis ir labai prasti rezultatai sportininkę vertė galvoti apie karjeros pabaigą…
Pateikiame pokalbį su Liveta JASIŪNAITE.
– Jeigu prieš čempionatą kas nors būtų pasakęs, jog grįšite su medaliu, būtumėte patikėjusi?
– Jei tą būtų pasakiusi trenerė, tai taip. Giliai širdyje tikėjausi.
– Sezono pradžia nebuvo sėkminga. Iki Lietuvos jaunimo pirmenybių liepos pradžioje geriausias sezono rezultatas buvo tik 51 metras…
– Šį sezoną prisiminsiu visą gyvenimą… Mano rezultatai kone kiekvienose varžybose buvo 44 metrai, o čia – 55 . Štai ką reiškia psichologija, pasitikėjimas savimi. Norėjau baigti karjerą, o dabar, va – medalis (juokiasi). Nežinau, kas buvo… Nepasitikėjau savimi, konfliktavau su trenere, su aplinka, su savimi.
– Vadinasi, jei šiame čempionate būtų ištikusi nesėkmė, karjera būtų baigta?
– Ne, tačiau prieš mėnesį tikrai buvo tokių minčių. Savaitei net buvau pakeitusi trenerę.
– Gali būti, jog pasitikėjimo pridėjo tai, kad į finalą patekote Fortūnos pagalba, paskutiniu metimu „įšokusi“ į finalininkių dvyliktuką?
– Labai nepatiko, kad į finalą patekau dvyliktu numeriu. Įsivaizdavau, jog visos konkurentės mane nuvertino. Norėjau visiems įrodyti, jog tai nebuvo atsitiktinumas – finale aš turėjau būti. Esu gimusi įrodinėti (juokiasi).
– Atliekant apšilimą, kaip ir kvalifikacijos metu, lijo lietus. Negalvojote, kad laukia dar viena diena, kai ietį teks mėtyti sudėtingomis sąlygomis?
– Kai baigiau apšilimą, pradėjo lyti, ir galvojau: „Velnias, vėl tas lietus“. Įėjus į stadioną oras pagerėjo, nepergyvenau dėl lietaus.
– Jau pirmas bandymas buvo gana sėkmingas, beveik garantavęs vietą aštuntuke bei papildomus tris bandymus. Ar po šio bandymo atsirado laisvumas metant ietį?
– Po pirmo bandymo galvojau, jog 51 metro tikrai užteks aštuntukui. Buvau rami ir galvojau apie tai, ką reikia padaryti, jog ietis skrietų toliau; atsipalaidavau.
– Penktuoju bandymu numetusi 55,77 m pakilote į antrą vietą. Vėliau jus aplenkė ukrainietė Katerina Derun; paskutinį bandymą turėjo atlikti dar kelios varžovės. Prisiminkite tas akimirkas.
– Meldžiausi… Galvojau: ispanė gali mane pralenkti; rišausi batus ir nežiūrėjau į stadioną. Tikrai prisiminsiu šį sezoną. Galėčiau būti visiems pavyzdys: tada, kai nesiseka, rezultato reikia išlaukti.
– Prieš čempionatą komandos lyderiais buvo įvardijami trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė bei ėjikas Marius Šavelskis. Gal tai, jog nebuvote vadinama medalio viltimi, padėjo nuimti įtampą?
– Nelabai. Per jaunimo pirmenybes Lietuvoje buvo pasakyta: jei numesiu 50 metrų, galėsiu vykti į Europos jaunimo čempionatą. Ten numečiau 54 metrus, jaučiausi labai gerai ir pradėjau svajoti apie medalį.
– Kas pasikeis iškovojus medalį?
– Viskas. Pasikeis požiūris, išaugs pasitikėjimas savo jėgomis, būsiu „pasikėlusi“ (juokiasi).
– Normatyvas į suaugusiųjų Europos čempionatą – 57,50 m. Tai pasiekiama?
– Manau, jog dar šį sezoną turėčiau numesti 58 metrus. Dar laukia Lietuvos čempionatas, gal kokios nors varžybos Latvijoje.
***
L.Jasiūnaitės trenerės Teresės Nekrošaitės komentaras:
– Tikrai mačiau, jog Liveta gali iškovoti medalį – tiek per treniruotes, tiek per jaunimo pirmenybes Alytuje. Ji yra kovinga, matėsi iš metimų: čempionatui ji buvo gerai pasirengusi. Buvo baisu, kad pabaigoje neaplenktų kitos. Livetai labai reikėjo medalio, ji turėjo atsigauti – mergina yra pratusi prie prizinių vietų, be to, medalio reikėjo, kad ir vėl atsirastų stimulas.
Prieš mėnesį Liveta buvo labai palūžusi, nežinome to priežasties. Šiemet ji baigė pirmą kursą, mokslo metais ji visada būdavo pavargusi, grįždavo vėlai. Be to, treniruotis Kaune nebuvo sąlygų dėl maniežo remonto.
Manau, jog po šio medalio prasidės treniruočių stovyklos, o tik per jas ir didelį darbą gims rezultatas. Finansavimo nėra: kol sportininkas neturi tam tikrų pasiekimų, jis negauna valstybės paramos. Dabar tai turėtų pasikeisti, ir mes galėsime vykti į treniruočių stovyklas. Normatyvas į olimpines žaidynes yra 62 m, bet įdėsime daug pastangų, kad į jas patektume.
Robertas Trakys
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos atstovas spaudai
Autoriaus nuotraukos