Perdaug nesiafišuodami Kupiškio kultūristai skina pergales ir garsina Kupiškio kraštą. Ramiai ir užtikrintai. Tai patvirtina ir šio sezono pasiekimai.
Kupiškio kultūristai – tarp geriausiųjų
Pavasarį sporto klubo „Reljefas“ nariai – aštuoni kupiškėnai ir viena biržietė – dalyvavo TV projekte ir dviejuose turnyruose. Vienas jų –Kauno sporto ir grožio festivalis „Nebūk abejingas kaip atrodai“.
Festivalio programą sudarė dvi dalys: Lietuvos-Latvijos kultūrizmo ir fitneso čempionatas bei „Init“ TV projekto
„Pasiruošk su mumis vasarai“ finalinis šou. Abiejuose kupiškėnai pasirodė puikiai.
„Reljefui” atstovavo trys vaikinai ir šešios merginos.
Aštuoni jų kovojo Lietuvos-Latvijos kultūrizmo fitneso čempionate. Gitana Timochina tapo „Fitness Bikini“ kategorijos čempionė. Marius Praniauskas pirmą vietą užėmė vyrų „Model“ rungtyje. Jaunių kultūrizmo kategorijoje čempionu tapo Edgaras Masiulionis, beje, antrą kartą iš eilės. Erikas Ismailovas – jaunimo kultūrizmo rungtyje pelnė antrą vietą. Ingrida Gučienė tapo trečios vietos laimėtoja „Miss fitnes“ kategorijoje. Jauniausia čiampionato dalyvė Danielė Einorytė „Miss Fitness“ jaunių kategorijoje buvo trečia. Biržietė Sigita Malakauskaitė, trenerio patarimus gaunanti internetu, taip pat atstovavo klubui „Reljefas“. Ji moterų „Mis Figūra“ kategorijoje buvo penkta. Eglė Vareikienė „Mis fitnes“ į finalą nepateko.
„Init” rengiamame TV šou „Pasiruošk su mumis vasarai“ dalyvavo dvi kupiškietės. Dešimt savaičių iki renginio jos buvo išmatuotos, pasvertos bei nufilmuotos. Vėliau, kaip ir visos šou dalyvės, dirbo savo miestuose, konsultuojamos vietinių sporto klubų trenerių. Užduotis – pagerinti savo figūrą per trumpą laiką. Iš 22 konkurso dalyvių iki finalo nuėjo 18. Ligita Puišienė užėmė ketvirtą vietą, jos kolegė Eglė Vareikienė liko šiek tiek žemiau.
Neseniai pasibaigęs Baltijos kultūrizmo ir fitneso čempionas Kupiškiui taip pat buvo vaisingas. „Fitnes modelio ” kategorijoje dalyvavo trys kupiškietės. Gitana Timochina plnė antrą vietą, Ligita Puišienė, Eglė Vareikienė – į finalą nepateko. „Mis fitnes“ kategorijoje pasirodžiusi Ingrida Gučienė užimė 3 vietą.
Kokios kupiškėnų tradicijos ugdo fitneso ir kultūrizmo čempionus?
Pasidomėjus, kas yra šie plieniniai žmonės, paaiškėjo, kad jie – visai čia pat, šalia mūsų. Sportininkų veiklos labai įvairios: moksleivis, policininkė, kirpėja-stilistė, statistikos specialistė, įmonės „Slavita“ darbuotoja. Vieni dar mokosi, kiti dirba, vaikus augina, tačiau randa laiko pasportuoti.
Kalbinau juos, klausiau, kaip jie jaučiasi po puikaus pasirodymo Lietuvos-Latvijos čempionate, kaip randa laiko treniruotėms?
Sigita Malakauskaitė:
– Tiesiog dievinu šį sportą ir norėjau save išmėginti. Išsikėliau sau tikslą – užlipti ant scenos. Tai buvo ir mano svajonė. Užlipus ant scenos apima euforija ir pasididžiavimas savimi. Negaliu net apsakyti šio jausmo. Visą darbo dieną svajoju apie tai, kaip grįšiu į sporto salę. Dieta sunki tik paskutines tris dienas iki varžybų. Tada jau imi sapnuoti maistą. Save visada palaikau mintimi „Tikslas daug svarbesnis už patenkintą epizodinį cukraus poreikį.”
Marius Praniauskas:
– Sunkiausia yra dieta, jėgų stygius, o treniruočių intensyvumas auga, Visą ruošimosi metą vis tiek užsiėmiau gimnastika. Visada randi laiko tam, kas tau labiausiai patinka.
Edgaras Masilionis:
– Kultūrizmo ir fitneso varžybose dalyvauju jau ne pirmą kartą. Čempionatas – tikras iššūkis. Konkurencija daro savo: pozuoti yra daug sunkiau nei treniruotis. Būna, kad sutraukia raumenys, – tada išsilaikyti be galo sunku. Tačiau kai nugalėtoju paskelbia tave, pabunda tas vidinis neapsakomas džiaugsmas.
Danielė Einorytė:
– Pasiekti tai, ko nori, yra žymiai lengviau planuojant savo laiką. Iš vakaro pasiruošdavau maistą visai kitai dienai; ryte keldavausi anksti, pusryčiaudavau. Ruošiantis varžyboms reikėdavo valgyti 4-5 kartus per dieną; mokykloje per pertraukas rasdavau tam laiko. Po pamokų eidavau į treniruotę, o vakarui pasilikdavau mokslą. Viską suspėdavau: 21 val. jau miegodavau.
Mažas klubas rengia puikius kovotojus
Toks Danielės užsispyrimas stebina. Retam žmogui užtektų drąsos pasiryžti šitokiems išbandymams. Dideli kitų miestų sporto klubai, kuriuose treniruojasi per 500 sportininkų, į čempionatus išsiunčia 2-3 sportininkus. „Reljefas“, skaičiuojantis kelias dešimtis narių, šiais metais Lietuvos-Latvijos čempionatui parengė aštuonis sportininkus. Septini jų – kupiškėnai.
– Kaip Jums tai pavyksta? – klausiau sporto klubo „Reljiefas“ įkūrėjo, trenerio Modesto Puišės.
– Visi gali tai pasiekti, tik reikia norėti. Kai yra vidinis poreikis, atsiranda ir laiko. Visada sakau, jog reikia mylėti save, tada daug geriau jautiesi.
Savireguliacija daro stebuklus. Kūno apimtį padeda reguliuoti maistas, o sportuojant galima pasiekti stebuklą – pagražinti kūno formas: sustiprinti raumenis, kai ką paplatinti, kai ką susiaurinti, pakelti, nuleisti… Geras treneris žiūri į žmogų ir mato, ką jam daryti, kad pataisytų savo figūrą. Daugelis išnaudoja tik mažas kūno galimybes, nes nežino, kad esame unikalūs. Reikia tik darbo, – sakė jis.
– Koks esate treneris?
– Treneriui svarbiausia du dalykai – perduoti žinias bei kurstyti sportininko motyvaciją. Stengiuosi būti griežtas, nes kitaip nebus rezultato. Tačiau kultūrizmas – sunkus sportas, kainuojantis sveikatos, varginantis dietomis. Todėl visada palaikau savo sportininkus, bandau juos pralinksminti, nuteikti pozityviai.
Teniruoju žmones netgi užsienyje. Konsultuoju internetu. Tokių klientų turiu nemažai –susidomėjimas mano darbu mane džiugina.
– O kaip vyksta pasiruošimas varžyboms?
– Po kiekvieno čempionato nutariame, kas ruošis kitam sezonui. Tarp mūsų yra susitarimas: jei ryžaisi lipti ant scenos, trauktis nėra kur. Įprastu režimu treniruotės vyksta 3-4 kartus per savaitę. Tačiau iki čempionato likus nedaug laiko prasideda „ryškinimo“ laikotarpis. Jo trukmė priklauso nuo to, kaip greit sportininkas gali pasiekti geriausią savo formą. „Ryškinimo“ metu sportininkai valgo 5-6 kartus per dieną, jiems ribojamos kai kurios maistinės medžiagos, o krūvis salėje didinamas. Tai yra sporto šaka, kurios nederėtų imtis savarankiškai: tam reikia daug žinių; organizmas ir netgi centrinė nervų sistema turi būti paruošti.
Ką apie trenerį mano jo auklėtiniai?
D.Einorytė:
– Trenerio žodžiai sunkiausiomis akimirkomis – kai jau atrodo, kad viską mesi, – padėjo žengti svarbius žingsnius į priekį. Jo dėka esu ten, kur esu, ir tikiuosi nueiti dar toliau. Niekas kitas negali taip nuteikti prieš ir per varžybas, kaip tavo treneris. Jo žodis man yra pats svarbiausias.
S.Malakauskaitė:
– Treneris mane žavi savo paprastumu ir humoro jausmu. Visada nuramina, kai prisigalvoji bėdų, kurių nėra. Nuoširdus rūpinimasis ir dėmesys savo auklėtiniams daro jį supertreneriu. Dėl šių savybių jo auklėtiniams taip gerai sekasi.
M.Praniauskas:
– Treneris ir palaiko, ir paspaudžia. Tada patys auklėtiniai atiduoda visas pastangas, kad išsipildytų tavo paties ir trenerio lūkesčiai. Ir, matom, visai gerai sekasi.
Štai iš kur atsiranda čempionai
Talentas? Stiprus ryžtas ir valia? Trenerio indėlis? Vieno atsakymo nėra. Čempionas lipdomas iš daugybės elementų. Tačiau bene svarbiausia – noras. Kai jis yra, viskas pasiekiama. Ir visai nesvarbu, kad ir Kupiškis, ir tavo sporto klubas nėra dideli.
Paulius Briedis