Martynas Survila: „Mano gražiausios kelionės“

Jau esame rašę, jog Martynas Survila labai mėgsta fotografuoti savo kraštą. Ir še tau… „Daug kartų klausoma daina tampa atgrasi, tačiau išgirdus ją po ilgesnio laiko, ji vėl suskamba naujai. Atsiradusi patirtis kūrinyje leidžia suvokti tai, ko ankščiau nepastebėjai. Ši taisyklė tinka ir vertinant vietovės, kurioje gyveni, ar savo gimtojo krašto grožį. Ilgainiui vaizdai tarsi apsitrina, nusigludina, spalvos tampa nebe tokios ryškios, niekas nebestebina“, – sakė Martynas.

Kelionė – geriausias būdas pramankštinti akis arba, kaip esame įpratę sakyti, praplėsti akiratį. Pašnekesiai su žmonėmis prapurto dūlantį minčių bagažą, kelionės metu regėti miestų vaizdai ar gamtos peizažai pakeičia matymo perspektyvą: reginiai fokusuojasi į visai netikėtas kompozicijas, kitoks gyvenimo ritmas sutirština – kartais praskiedžia – beuždžiūstančias svajų spalvas… Grįžus į savo kraštą – o, Dieve mano! – viskas jame nušvinta naujai.

Tad – kelionėn!

Šį kartą skaitytojams pateikiame Martyno Survilos kelionių fotonuotraukas ir fotonuotaikas. Naujos vietovės savitumo suteikia visais – kompozicijos, spalvos bei idėjos – atžvilgiais.

„Comenius” projekto „Add Health To Life” pagalba Martynas gavo galimybę aplankyti Ispaniją. Didžiąją kelionės dalį su projekto dalyviais jis praleido mažame Kasteljone (Castellón) miestelyje.

Projekto tikslas – skatinti visuomenę domėtis sveika gyvensena, informuoti ją apie tokiai gyvensenai būdingus įpročius bei normas. Bendrauta, žinoma, ir su vietiniais gyventojais, susipažinta su jų kasdienybe bei kultūra.

„Pietiečiai – labai šilti žmonės Visi tokie artimi, atrodo, jog visas miestelis – vien giminės. Šiltas klimatas, šilti žmonės – visi šie dalykai atsispindi ir nuotraukose“, – pasakojo Martynas.

Pernai vasarą M.Survila turėjo dar vieną didelę kelionę. Burlaiviu „Brabander“ jis plaukė palei Švedijos ir Lenkijos krantus. Kelionėje daug laiko teko praleisti toli nuo kranto: tokia patirtis stipriai užaštrina prisiminimus tų dalykų, prie kurių esi prisirišęs. Anot Martyno, tuomet, kai būni atskirtas nuo to, kas įprasta, supranti, ką palikai išvykdamas.

Aplankyti šeši uostai. „Stebėjausi Švedijos jūrinių mietelių savitumu, jų išsaugotu kultūriniu paveldu. Čia gausu net XIX a. architektūrinių statinių. Senovė alsuoja šalčiu, bet turi kažką labai tvirto, patikimo, kažką, kas anksčiau buvo mažai patirta. Akį rėžė smailios, virš vandens iškilusios uolos. Jos tarsi skyrė mus nuo žemyno“, – pasakojo Martynas.

Drėgnas, vėjuotas ir vėsus klimatas sukėlė visiškai priešingus jausmus, negu šiltoji Ispanija. Du kontrastai keičia gyvenimo matymo kampą. Ir tai gali justi Martyno fotografijose.

Abiejų kelionių metu vaikinas nepaleisdavo fotoaparato iš rankų: ar tai būtą ekskursija, ar tiesiog paprasčiausias ėjimas ten, kur akys veda. „Visada buvau pasiruošęs kadrų medžioklei. Tačiau daugiau fotografuoju tada, kai geras oras. Man svarbu šviesa ir spalvos“, – teigė pašnekovas.

Martynas džiugiausi kelionių „medžioklės“ trofėjus parsivežęs namo. Sakė, nuotraukos leidžia jam pačiam išsaugoti svetur išgyventas nuotaikas, patirtus įspūdžius bei suteikia galimybę visu tuo pasidalinti su kitais.


Tekstą parengė Paulius Briedis