Sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su šalies merais aptarė, kaip padėti iš emigracijos grįžtantiems mūsų šalies piliečiams ir kaip paskatinti jų sugrįžimą.
Likus valandai iki susitikimo buvo surengtas trumpa spaudos konferencija: buvo apžvelgtas Tarptautinės migracijos organizacijos atstovų Lietuvoje tyrimas apie tai, kaip emigracija vertinama atskiruose šalies regionuose ir kaip savivaldybės yra pasiruošusios susigrąžinti svetur išvykusius vietos gyventojus.
Pernai Prezidentė inicijavo kampaniją „Rinkis Lietuvą“, kurios metu ypatingas dėmesys ir skiriamas iš emigracijos grįžtantiems žmonėms.
Kalčiausios – savivaldybės
Anot Lietuvos Respublikos Prezidentės, susigrąžinti emigrantams savivalda yra pati reikšmingiausia grandis.
– Nors kartais, kai aš važinėju, dalis merų klausia: „O ką centrinė valdžia? Ir kada duos, ir ką padarys?” Bet patirtis ir pavyzdžiai rodo, kad viskas prasideda nuo apačios, nuo tų paslaugų, kurios yra artimiausiai žmogaus. Turim labai gražių pavyzdžių yra ir Tauragėj, ir dabar Alytuje, ir kituose regionuose. Ir yra tokių, kurie ir nežino kaip daryti, ir nelabai nori daryti, – žiniasklaidos atstovams sakė šalies Prezidentė.
Anot tyrimo, iš 60 savivaldybių buvo apklaustos 44: pusė jų kelią tikslą susigrąžinti emigrantus, o trečdalis savivaldybių tokio tikslo nekelia. Vadinasi, savivaldybės užduotį supranta ne taip ir prastai…
Ne viskas blogai
Prezidentūroje aptartas tyrimas – pirmas toks nepriklausomoje Lietuvoje ir nėra labai pesimistiškas. „Nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus”, – teigia tyrimas.
Didžiausia šalies bėda
Tyrimas pripažįsta: emigraciją Lietuvos gyventojai laiko didžiausia šalies bėda: svetur kasmet išvyksta apie 40 tūkst. žmonių; vien 2017-aisiais iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų.
Tačiau yra ir optimizmo. „Nors emigracijos skaičiai ir atrodo gąsdinantys, tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu apie grįžimą į tėvynę pagalvoja vis daugiau žmonių. Praktiškai kas antras iš Lietuvos išvykęs pilietis domisi galimybėmis grįžti namo, o vien tik pernai į gimtinę parvyko 5 tūkst. daugiau išvykusiųjų nei prieš metus”, – teigia tyrimo vykdytojai.
Su merais kalbėta be žurnalistų
Prezidentės susitikime su merais žurnalistams buvo suteiktas kelių minučių laikas užfiksuoti – jei jiems reikia – pasiruošimo susitikimui akimirkų.
– Kokių žinių parvežėte rajonui? – teiravomės susitikime dalyvavusio Kupiškio savivaldybės vicemero Aurimo Martinkos, pakeitusio šiuo metu sergantį rajono merą Dainių Bardauską.
– Nieko slapto nebuvo nagrinėjama. Gal tik vertinama buvo labiau didmiesčių pozicijomis: emigrantų vaikai gali stokoti mokyklų ar darželių – Kupiškyje tikrai tokių problemų nebūtų. Bet kalbėta ir apie tai, kad problemų gali sudaryti grįžusiųjų mokyklinio amžiaus vaikai, nebelabai mokantys lietuviškai. Kaip jie pritaps mokykloje? Jiems reikalingas atskiras dėmesys, todėl prireiks mokytojų, tarimo specialistų – logopedų.
– Šios problemos būtų labai arti žmogaus, bet ar jos išsprendžiamos Savivaldybei?
– Tai nacionalinio lygmens užduotys, sprendžiamos mokinio krepšelio didinimu ar atskirų mokyklų steigimu. Grįžtantieji susiduria su būsto, darbo problemomis. Siūlyta savivaldybėse skirti migrantų koordinatorių etatą ir grįžusiuosius aptarnauti vieno langelio principu. Net nuskambėjo siūlymas: Lietuvos valstybės 100-mečiui – po 100 grąžintų emigrantų kiekvienai savivaldybei. Tai sunkiai įgyvendinama, – sakė vicemeras A. Martinka.
Emilijos Briedytės nuotraukos