AB „Rokiškio sūris” direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa
Rokiškio kultūros centro naujasis direktorius Erikas Druskinas profesionalių teatrų festivalį „Vaidiname žemdirbiams” ketina keisti pavadinimu „Sūris”. Dėl to kilo ginčų, jie persikėlė į viešą erdvę. Ką apie tai mano AB „Rokiškio sūris” direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa? Su juo ir kalbėjome apie festivalį, apie pastangas jį išsaugoti.
– Ką Jums pačiam reiškia Rokiškio profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams”?
– Šis festivalis man reiškia labai daug. Kai jis buvo surengtas pirmąkart, buvau dešimtokas. Nuo tada ir pradėjau vaikščioti į „Vaidiname žemdirbiams” spektaklius. Nesu praleidęs nė vieno festivalio: nė karto nebuvo, kad nenueičiau bent į kelis spektaklius. Festivalis „Vaidiname žemdirbiams” – mano, rokiškėno, gyvenimo dalis.
– Visiems žinoma, kad festivalio įkūrėjai buvo Rokiškio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Vytautas Sketeris, aktorius Donatas Banionis ir „Rokiškio sūrio” vadovas, Jūsų tėtis Antanas Trumpa. Ar šeima didžiuojasi šiuo faktu?
– Nei didžiuojamės, nei nesididžiuojame. Taip susiklostė. Tėtis tais laikais labai daug bendravo su Donatu Banioniu, vadovavusiu Panevėžio Juozo Miltinio teatrui. Anais 1985-aisiais gimė festivalio idėja, jai pritarė labai daug rokiškėnų. Tarp jų buvo ir mano tėtis.
– Gal žinote, kodėl festivalis buvo pavadintas „Vaidiname žemdirbiams”, o ne, pavyzdžiui, kolūkiečiams? Gal jau tada buvo matymų, kad laikai keisis?
– Nemanau, kad festivalio įkūrimo metai jau leido pramatyti tolimesnius šalies įvykius. Žmonės, kurie kūrė festivalį „Vaidiname žemdirbiams”, nebuvo idėjiniai sistemos darbuotojai. Jie buvo savo srities specialistai, festivalio idėja atitiko jų mąstyseną. Juk Rokiškis ne visada lankstėsi ideologinėms pusėms. Tai rodo ir per visą sovietmetį išsaugotas Rokiškio Nepriklausomybės aikštės Laisvės paminklas.
– Neseniai teko kalbėti su „Gimtojo Rokiškio” korespondente Aldona Minkevičiene. Jos nuomone, Eriko Druskino sumanymas keisti festivalio pavadinimą vertas pagyrimo. „Kiek į festivalį susirenka žemdirbių?” – lyg ir ironizavo korespondentė. Kaip manote, ar pavadinimą lėmė žiūrovų žemdirbių skaičius?
– Savo gyvenime laikausi principo: laužyti yra lengviau negu statyti. Pirma reikia nors ką nors padaryti pačiam, kad bent kažką galėtum pasiūlyti kitiems. Jei yra didelių idėjų keisti, galima tai daryti ir senu pavadinimu. Po to gal ir gali ateiti laikas diskutuoti apie pavadinimą.
– Jūs matote galimybę?
– Aš – tik už senąjį pavadinimą. Teatro festivalis, kuris išgyveno sistemos pasikeitimą, kuris nebuvo nutrūkęs nė metams, yra vertas tradicijų, jų laužyti nevertėtų. Juk „Vaidiname žemdirbiams” tapo pavasariniu teatriniu šaukiniu ne tik rokiškėnams, bet ir visai Lietuvai.
– Festivaliui – jau per 30-mt. Rokiškėnai daug geriau nei kitų nedidelių rajonų žmonės žino šalies profesionalių teatrų repertuarą. Gal „Vaidiname žemdirbiams” pavadinimas ir reiškia profesionalaus menininko dėmesį provincijai?
– Manau, kad pavadinimą padiktavo laikmetis. Festivalis buvo skirtas žmonėms, dirbantiems žemę, arba perdirbantiems žemdirbio pagamintą žaliavą. „Rokiškio sūris”, „Rokiškio konservai”, „Rokiškio žemės ūkio mašinų gamykla” – tai vis nuo žemdirbio neatsiejami verslai. Jau nekalbu apie tuos, kurie žemę dirbo tiesiogiai.
– AB „Rokiškio sūris” iš tiesų yra tapęs Rokiškio asociatyvia vizitine kortele. Gal teatrų festivalis, pavadintas „Sūriu”, tik dar labiau padidintų bendrovės žinomumą?
– Nemanau. Tikrai. Bendrovei žinomumo užtenka. Festivalis nėra tik bendrovės nuopelnas. Mes tesame jo rėmėjai, be to, – vieni iš labai daugelio.
– Kaip reagavote sužinojęs šią Eriko Druskino idėją?
– Reagavau priešingai. Aš nesu ir už tai, kas šiandien vyksta Rokiškio kultūros centre. Tai viena iš nedaugelio valdiškų įstaigų, kurioje dirbama visa siela, su meile ir gera energija. Taip dirbant – nenuostabu, kad nusižengiama kokioms nors biurokratinėms taisyklėms. Akcentuoti dėmesį tik į nusižengimus ir nematyti, nepasidomėti, neatsiminti to, kas buvo padaryta rajonui, yra labai neteisinga. Abejoju, ar kuriam kitam rajonui pavyks ant tuščios vietos ir vien iš idėjos sukurti festivalį. Nemanau, kad teatrai važiuos vaidinti be jokių honorarų. Taip, Rokiškio profesionalių teatrų festivalis skiria pagrindinį 3 000 Eur prizą, bet – nereikia pamiršti – jį laimi tik vienas spektaklis.
– Jūsų dėka tokia pat – 3 000 Eur – suma apdovanojamas ir geriausias „Vaidiname žemdirbiams” vaikiškas spektaklis. Ar įžvelgiate festivaliui grėsmę pakeitus jo pavadinimą?
– Įžvelgiu ją nemažą. Tradicijos savyje puoselėja didelę jėgą. O festivalių aplink Rokiškio rajoną yra nemažai. Reikia būti labai atsargiems keičiant tradicijas. Pavadinimas – kardinalus pokytis.
– Esate vienas stipriausių festivalio „Vaidiname žemdirbiams” rėmėjų. Ar keistųsi Jūsų, kaip rėmėjo principai, jai iš kultūros žemėlapio išnyktų šis pavadinimas?
– Mes remiame ne tik šį festivalį, bet ir kitus Rokiškio kultūros centro, Krašto muziejaus, viešosios bibliotekos renginius. Skirdami paramą remiamės tais žmonėmis, kurie tuos renginius organizuoja. Pavadinimas nėra svarbus visu šimtu procentu; svarbu, kas, kaip ir dėl ko dirba. Iki šiol renginius rėmėme todėl, kad Kultūros centro darbuotojai stengiasi dėl Rokiškio kiek gali, jų akyse mes matėme degant ugnelę.
Visa širdimi linkiu, kad festivalis „Vaidiname žemdirbiams” gyvuotų dar bent 30 metų, kad ir kiti jį organizuos taip pat sėkmingai, kaip ir iki šiol. Tik aš nesu tikras, kad sėkmė šypsosis tam, kas viską pradeda ieškodamas blogybių praeityje.
– Dėkui.
Kalbėjosi Rita Briedienė