Kur dingo Kupiškio verslo darbdavių klubas?

Dešimtmečius Kupiškio valdžia suka galvas, kaip gražiai pagarsinti Kupiškį, kviečiasi į pagalbą visuomenę, prašo idėjų; įvaizdžiui formuoti meras ir patarėjo etatą įsteigė. Triūsia žmonės, o kaip negerėja reikalai, taip negerėja. Vis negeras fonas ir tonas Kupiškio vardą lydi.

Neseniai „Delfi“ portale paskelbta, kad kupiškėnai verslininkai buvo bene pasyviausi Lietuvoje, nepanoro prisijungti prie socialiai atsakingo verslo iniciatyvos įvedant eurą, negausiai dalyvavo akcijoje  „Perskaičiuota teisingai“. Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis, paklaustas, kodėl tokie menki akcijos rezultatai, pasamprotavo maždaug taip: Kupiškyje nėra asocijuotų verslo struktūrų, nėra organizacijos, vienijančios rajono verslininkus. O savivaldybė padariusi, kas jos valioje – pakvietė verslą prisijungti prie akcijos, kreipėsi į verslininkus viešųjų informavimo priemonių kanalais: savivaldybės interneto puslapyje, vietos laikraštyje. Buvo įpareigotas rajono verslo ir turizmo informacijos centras kviesti…Taigi, kvietė, bet mažai kas išgirdo: nėra kam išgirsti, nėra Kupiškyje socialiai atsakingų verslininkų. Jeigu ir yra, tik socialiai neatsakingi? Su tokiais nieko gero  nenuveiksi…Kaip toje Niekų dainelėje iš Marcelijaus Martinaičio  Kukučio baladžių, kurią kadaise dainavo Vytautas Kernagis:

Niekas nieko

niekam nieką

nė su kuo –

niekada.

Ogi ne taip seniai Kupiškio verslo darbdavių klubas minėjo savo veiklos gyvavimo 10 metų jubiliejų. Gal tas klubas pogrindyje slepiasi, kad niekam nežinomas? Aštuonerius metus tam klubui vadovauja Zigmantas Aleksandravičius, ūkininkas, gyvenantis Šimonių seniūnijoje, Puožo kaime. Savas, seniai kupiškėnas, dažnai matomas Kupiškyje ir… toks nepastebimas?

– Meras nieko nežino apie Kupiškio verslininkų organizaciją? Kaip šitaip nutiko? – toks klausimas nustebino klubo prezidentą Z.Aleksandravičių.

– Nustebau. Ir aš nežinau,  kaip čia yra. Esam vienas seniausių verslo klubų šalyje, kitur tik dabar tokie kuriasi, mus kviečia patirtimi pasidalinti. Seimo nariai apie  mus žino, juos kviečiamės, šalies Prezidentė žino, balandį važiavom į Prezidentūrą, kalbėjomės apie rajono problemas. Esam klube 35 nariai, įvairių įmonių, mažų ir didesnių, vadovai, taigi verslo rajone yra ir dirbančiųjų yra. Tik pamatyti reikia.Galvoju, gal ne taip merą ano portalo žurnalistas suprato, gal merui patarėja ne taip  patarė…Turi būti kokios nors priežastys, kad mūsų nemato.

– Kodėl manote, kad jūsų nemato, nors jūs esat?

– Plika akimi matyti. Štai bendradarbiauja rajonas su užsienio šalių partneriais: vyksta svetur delegacijos, ten būna šokančių, dainuojančių, grojančių, meną kuriančių, o iš verslo atstovų tik retkarčiais ir tik savos politinės spalvos žmogus tepakviečiamas. Aptariami kartais savivaldybėje verslo reikalai, bet mūsų atstovų ten nepasigenda. Negalima sakyti, kad savivaldybės vadovas suvis verslui abejingas, yra Kupiškyje vienas verslininkas, pas kurį perdien kelis  kartus eina arbatos gerti, bet tuo dėmesys ir pasibaigia. Nekalbėjimas, nematymas, nereagavimas. Dėl to visiems negerai, bloga savijauta, bet niekam nerūpi keisti situacijos. Kenčiam visi. Esą, nėra tradicijų bendravimo, ką čia padarysi, niekam nieko nereikia. Tuo pateisinamas neveiklumas.

– Gal stinga pačių verslininkų iniciatyvumo?

– Mėginom bendrauti. Bet įprasta pas mus su valdžia tik pagyrimais kalbėtis, o mes norim spręsti problemas, todėl pakritikuojam. Tai yra suprantama kaip asmeninis įžeidimas, ir taškas. Negaliu atsistebėti mūsų savivaldos keistenybėmis. Įkūrė Trišalę tarybą, joje jau yra ir verslininkų atstovų, bet kaip ji atsirado pas mus? Panevėžio prekybos, verslo ir amatų rūmai įkūrė, lyg paskutiniai apkiautėliai, patys to nesugebėjom.

 

Matas Žebrokas

temainfo.lt archyvo nuotr.