Konsultacijų ir iniciatyvų centras „Tavo laikas“ 2018 m. įgyvendino projektą „Savipagalba – stiprybė šeimai“. Projekto tikslas – skatinti Kupiškio rajono šeimų savitarpio pagalbą diegiant savipagalbos grupių modelius. Projekto metu buvo surengta kupiškėnų apklausa apie savipagalbos grupių poreikį, svarbias temas. Taip pat suburta šauni šių grupių pradininkių komanda, surengti grupių vedimo mokymai, nuolat vyko supervizijos. Pradininkės tapo savipagalbos grupių moderatorėmis – padėjo susibūrusiems žmonėms atviriau kalbėtis apie save, iššūkius šeimose, teikė emocinę paramą, o esant poreikiui – nukreipė pagalbos.
Projekto metu grupes supervizavo psichologė iš Vilniaus Jelena Trofimova, psichologė Valija Šap ir geštalto terapijos praktikė Gaila Matulytė.
Savipagalbos sąvoka yra gana naujas dalykas mažuose rajonuose. Didesniuose miestuose veikia psichoterapinės grupės, savitarpio pagalbą užtikrina anoniminių alkoholikų, jų artimųjų, nusižudžiusių artimųjų paramos grupės. Tačiau kyla klausimas: kas yra toji savipagalba, taip populiari nuo Skandinavijos iki pietų Indijos, bet mūsuose dar retai sutinkama?
Savipagalbos tikslas jau užkoduotas pačiame žodyje – tai pirmiausia pagalba sau. Dažniausiai susiburia bendrą sudėtingą situaciją išgyvenančių asmenų grupė ir dalinasi savo patirtimis, emocijomis, suvokimais – šitaip žmonės turi galimybę išsisakyti, išgirsti kitus, sulaukti palaikymo ir savyje rasti resursų įveikti emociškai sunkias būsenas. Savipagalbos grupės gali būti teminės – išgyvenantys priklausomybę artimoje aplinkoje, slaugantys artimuosius, sergantys sunkiomis ligomis, patyrę netektį, išgyvenantys nuolatinį stresą ar psichologinį smurtą darbe, auginantys paauglius, vieniši tėvai ir pan. Arba gali būti tiesiog skirtingų asmenų grupė, kuri nori geriau pažinti savo vidinį pasaulį, elgesio modelius, santykių klausimus, kartu kelti sudėtingas temas, nes kiekvienas žmogus patiria kaltės, gėdos, baimės, vienišumo, nerimo ir kitus sudėtingus jausmus. Šių grupių pagrindinis gydantis faktorius – galėjimas išsikalbėti tomis temomis, kuriomis dažniausiai nekalbama su draugais ir artimaisiais: juk labai retai stabtelėjama ties klausimu, „kaip tu iš tiesų jautiesi?“, „ką tu dabar išgyveni?“, „kokios pagalbos ar palaikymo tau dabar reikia?“ Dažnam nėra paprasta išbūti šalia kenčiančio žmogaus, norima iškart gelbėti, siūlyti sprendimus, įpūsti pozityvumo, kai tuo tarpu liūdesys, nerimas, skausmas yra ne išreiškiamas, o tik užslopinamas, nusėda giliai pasąmonėje ir prasiveržia netikėtais būdais, smurto protrūkiais, depresyviomis būsenomis ar lėtinių ligų pavidalais.
Savipagalbos grupės nuo psichoterapinių skiriasi tuo, jog savitarpio pagalbos grupėje žmonės susirenka ne dėl to, kad turi psichologinių problemų, – paprastai juos atveda situacija. Grupėje padedama išbūti su šia situacija. Žmonės susirenka tam, kad gautų ir suteiktų vieni kitiems palaikymą. Ši sąlyga padeda kiekvienam dalyviui lengviau išreikšti savo kančią ir iš kitų išmokti tinkamų, gerų būdų, kaip būti su pakitusia gyvenimo situacija. Pasidalindami su kitais, grupės dalyviai patys gauna papildomos jėgos iš grupės.
Galima išskirti tokius svarbiausius savitarpio pagalbos grupių tikslus:
– emocinė parama – tai laisvė išreikšti savo jausmus, sumažinti atskirtį per artumo su kitais patyrimą;
– socialinė parama – tai drąsa prisitaikyti grupėje, išeiti iš savo kiauto, dalintis skirtingais kančios išgyvenimais. Sąmoningas atsivėrimas tokiam skirtingumui skatina gebėjimą duoti ir gauti;
– informacijos suteikimas – tai pasidalinimas skirtingomis gyvenimo pamokomis, skirtingais požiūriais į tą pačią problemą, kolektyvinėmis idėjomis apie sprendimo būdus;
– pasitikėjimo savimi atstatymas ir savo gyvenimo kontrolės jausmo atgavimas – tai didėjantis pasitikėjimas savimi, pasireiškiantis sugebėjimu būti su kitais, galėjimas vėl tikėti savimi ir atstatyti norą gyventi. Aktyvus dalyvavimas grupėje grąžina žmogui kompetencijos jausmą, svarbumą ir savęs pajautą, atgaivina žmonių gebėjimą įžvelgti savo pačių resursus po ištikusios krizės.
Ruošiantis savipagalbos grupių formavimui, didžiausias dėmesys kreipiamas konfidencialumo užtikrinimui: kiekvienas dalyvis privalo pasitikrinti, ar jis tikrai gali išlaikyti paslaptyje tai, ką asmeniško pasidalina kiti, ar aptartos temos liks tik tarp keturių sienų. Jei ši sąlyga neužtikrinama, žmonės nesijaučia saugūs ir negali atsiverti. Savipagalbos grupėse besirenkantys žmonės gali būti tie savitarpio pasitikėjimo skleidėjai, nes kitaip mūsų visuomenė liks abejinga ir susiskaldžiusi.
Savipagalbos grupės pagrindiniai principai – bendrumas, pagarba, atvirumas. Grupėje nesiekiama išspręsti ilgalaikių problemų, pakeisti konkretaus asmens situaciją. Tai nėra specialistų vedama grupė, ją moderuoja ir joje dalyvauja lygiai toks pat žmogus, kaip ir dalyviai, – pats patyręs sudėtingas emocijas, įgijęs grupės vedimo kompetencijų. Pats svarbiausias buvimo grupėje poveikis – tai aiškesnis savo jausmų įsisąmoninimas ir suvokimas, kad nesame vieni savo sudėtingose situacijose. Įvardinus ir priėmus savo jausmus, pajutus kitų žmonių priėmimą, pamažu ateina pokyčiai, atsiveria aiškesnis sprendimų matymas, sustiprėja vidiniai resursai būti savo gyvenimo šeimininku.
Daugiau apie projektą organizacijos Facebook paskyroje „Tavo laikas“ ir www.tavo-laikas.lt.
Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Projekto organizatoriai
Užsk. nr. A18-55
Pokalbis su projekto „Savipagalba – stiprybė šeimai” savanorėmis – grupių pradininkėmis »