– Kaip jaučiatės? Kokią šiuo metu išgyvenate nuotaiką?
– Šiuo metu labai dviprasmiška nuotaika.
– Ką reiškia – dviprasmiška?
– Labai sunku atsakyti. Tiek daug – devynis mėnesius – esu nušalintas nuo darbo. Tiek laiko užtenka į pasaulį ateiti žmogui.
– Kaip tie devyni mėnesiai pakeitė Jūsų gyvenimą? Papildė? Sugriovė?
– Nei sugriovė, nei nesugriovė. Tik tiek pasakysiu: esu dėkingas šeimai, buvusiai šalia, ir visiems žmonėms, kurie stiprino, geru žodžiu minėjo ir drąsino, laukė grįžtant. Visa tai labai padėjo išgyventi.
– Kaip Jums buvo pranešta apie galimybę grįžti į darbą?
– Neseniai, jau šiek tiek po pietų, gavau pranešimą.
– Jūs jį gavote tuo pačiu metu, kaip ir spauda?
– Matomai, taip.
– Ar bus kažkokios procedūros dėl Jūsų grįžimo į darbą?
– Nežinau. Man tai – irgi nauja patirtis. Rašte yra nurodymas dėl sankcijų sušvelninimo – žinutė, kad galiu grįžti į darbą. Aš pasitarsiu su advokatais, tą raštą dar jis įvertins, bet leidimas duotas, todėl po švenčių, po Velykų, grįžtu į darbą. Aišku, čia dar ne pabaiga: dar bus teisminis visų tų reikalų nagrinėjimas.
– Ar yra likę kažkokių draudimų – bendrauti su spauda, komentuoti kai kuriuos dalykus.
– Yra. Tad ir nenorėčiau veltis į šių dalykų aptarimą.
– Kaip iš šono vertinate rajono reikalus, karantino eigą?
– Nebuvau visai nuošalyje. Esu rajono Tarybos narys, kiek galimybės leido, domėjausi reikalais, turiu savo matymą ir ne viskas, mano manymu, vyksta taip, kaip turėtų vykti. Ir ne tik karantino reikalai.
– Kokie dar?
– Pasigendu dinamikos, pozityvo.
– „Stichijas“ šiais metais sustabdė karantinas. Kaip manote, ar šis festivalis dar gali vykti kitais metais?
– Nežinau. Nenoriu dabar nieko komentuoti. Laikas parodys.
– Netrukus – Velykos. Ko visiems palinkėtumėte šia proga?
– Šiuo nestandartiniu, neįprastu laiku, sąlygotu įvairių suvaržymų noriu palinkėti ir sau, ir rajono, ir Lietuvos žmonėms būti stipriems. Jie ir yra tokie. Todėl išgyvensim visus tuos dalykus ir iš šios situacijos išeisime dar stipresni. Tik reikia susitelkti, padėti vieni kitiems, labiau girdėti vieniems kitus. Pro langą pažvelgęs, į kiemą išėjęs supranti: gamta nežiūri, siaučia koks virusas ar ne. Pavasaris eina, gamta bunda paukščiai grįžta, čiulba, suka lizdus. Gyvenimas eina ir eis. Linkiu juo džiaugtis!
Aišku, reikia saugoti vieniems kitus, ir viskas bus gerai. Gal ir ne taip pat, kaip buvo, gal reiks laiko išeiti iš tos situacijos, bet sukrėtimų Lietuva ir pasaulis turėjo dar daugiau. Pastaruoju metu buvome šiek tiek užsiliūliavę: buvome tokie galingi, tiek daug sukūrę visokių išmaniųjų technologijų. O viskas vis dėlto trapu. Linkiu vilties ir stiprybės!
Labai simboliška: Velykos – Prisikėlimo šventė. Linkiu, kad patys prisitaikytume palinkėjimą prikelti savyje tai, ko kažkuriam labiausiai trūksta – stiprybės, kantrumo, dosnumo, tvirtumo, sveikatos, užuojautos… Gražių visiems švenčių!
– Dėkui už skirtą laiką. Ir Jums – gražių švenčių!
Kalbėjosi Rita Briedienė