Savivaldybė nupirko dūmų jutiklių
Bendromis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ir Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos pastangomis rajone planuojama įrengti 50 dūmų jutiklių.
Anot Kupiškio PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininko Raimondo Kurkulio, šiemet Kupiškio rajono savivaldybė tiek daug dūmų jutiklių nupirko pirmą kartą: visi bus sumontuoti socialiniuose bei greta jų esančiuose būstuose.
– Valdžios vyrai dūmų jutiklių pirko ir pernai, bet 2015-ieji buvo savivaldybių Tarybų rinkimų metai. Per 2015-uosius sumontavome politikų ir verslininkų pirktus 42 dūmų jutiklius. Pernai Kupiškio PGT inspektoriai, kartu su savivaldybės socialiniais darbuotojais, seniūnais, kaimo ugniagesių komandų atstovais aplankė 215 būstų, arba 638 rajono gyventojus – tikrinta, kaip jie laikosi priešgaisrinių reikalavimų, – sakė p. Kurkulis.
2010–2015 metais įrengta 80 dūmų jutiklių, o šių metų pradžioje 50. Ar tokia dinamika išsilaikys ir ateityje, parodys laikas.
Kodėl gi neaplankius nuošalių kaimų?
Baltas apvalias dėžutes, specialiu indikatoriumi atpažįstančias dūmus, poskyrio inspektoriai jau sumontavo Kupiškio, Skapiškio ir Alizavos seniūnijų socialiniuose būstuose.
Keliauti į Alizavos kraštą „pasižiūrėti, kaip žmonės gyvena” pasiūlė Kupiškio PGT viršininkas Virginijus Greičius. Kodėl gi ne? Argi dažnai tenka užsukti į nuošalius Alizavos seniūnijos kaimus? Dūmų jutiklius alizaviečiams montavo Kupiškio PGT inspektoriai Vytautas Kazlauskas ir Vaidas Juknevičius.
Pakeliui į Girsteikius, Repeniškius, Daukučius, Gyvakarus galėjai skaičiuoti tuščias sodybas. Jų, kelerius metus nešienautais pašaliais, nupilkavusių iš vienatvės, – skaudžiai daug.
Kaminukas iš stogo vos kyšo
Seniūnijų socialinių būstų gyventojai – ne patys grėsmingiausi visuomenės atstovai sukelti gaisrą. Ne tokie ir prasti jų namai, tik dažnas apleistas, nugyventas.
Kai inspektorius lydėjusi Alizavos seniūnijos seniūnė Raminta Ribokaitė pabarė Repeniškių kaimo gyventoją dėl netvarkomų ardomo statinio atliekų krūvų, tas nuolankiai pasiteisino:
– Sniegas nutirpo…
Troba žema, kaminukas vos kyšo iš stogo kepurės.
– Negerai taip. Toks nedidukas kaminas kelia gaisro pavojų, – dėstė vyriškiui inspektorius V.Juknevičius.
Nebejaunas vyras pažadėjo tai perduoti savo sūnui, gyvenančiam kartu su juo. Žiūrėk, ir sutvarkys vyrai reikalą…
Anot seniūnės R.Ribokaitės, pavojingiausios yra socialinės rizikos šeimos; čia dažnai girtaujama, rūko ir tėvai, ir nepilnamečiai jų vaikai.
Tereikia išnešti į lauką
Inspektoriui V.Kazlauskui net pasilypėti nereikėjo: prisuko prie lubų nediduką pagrindą, įtaikė į jo rėvelius dūmų jutiklio dėžutę ir ją suktelėjo – taip ji pritvirtinama. Būsto nuomininkai ir patys tokį darbą galėtų padaryti; juolab ir jutikliai nėra labai brangūs: 6-10 Eur.
– Būtų gerai, kad bent šitą saugotų, – sakė inspektorius V.Kazlauskas.
Ir tikrai: Gyvakarų kaimo senolis socialinį būstą gavo po to, kai sudegė jo paties troba. O štai ant lubų bekabo anksčiau inspektorių montuoto dūmų jutiklio pagrindas.
– Kaukti pradėjo… – trepsėjo senolis kaitriai prikūrentame kambaryje.
– Tereikia dūmų jutiklį nuimti, išnešti į lauką, ir jis nutils; tada parnešti atgal ir vėl prisukti, – aiškino senoliui inspektorius.
Senąjį dūmų jutiklį inspektoriai pamatė čia pat, ant lentynėlės; tebeveikė ir jo elementai. Tą ir prisuko. Senoliui dar buvo paaiškinta, kad elementus reiktų patikrinti bent kartą per metus.
Teks rūkyti lauke
–Ar yra buvę, kad žmogus atsisakytų dūmų jutiklio? – klausėme inspektorių.
– Yra. Vieni net raštiškai jo atsisakė: šeimoje nemažai asmenų, visi rūko – jutiklis kauktų be perstojo. Kartais tikrai negali apsispręsti, kuriame kampe montuoti dūmus atpažįstantį prietaisą. Patalpos mažos, virtuvėje – krosnis, o jutiklis reaguoja ir į garus bei didelį dulkėtumą. Tokioje aplinkoje prietaisas kauks dažnai, žmonės jį nusuks ir nebegrąžins į vietą, – sakė inspektorius V.Juknevičius.
Neatpažįsta dūmų jutiklis smalkių, liepsnos, dujų. Niekada toks prietaisas nemontuojamas negyvenamose patalpose: komerciniai pastatai turi specialius reikalavimus priešgaisrinėms sistemoms ir apsaugai.
Gyvenamose patalpose dūmų jutikliai turėtų būti sumontuoti visuose kambariuose, prieškambariuose, rūsiuose, išskyrus virtuvę ir vonią, dušą – čia nedidelis gaisrui kilti pavojus.
Gyvakarų būste dūmų jutiklį teko statyti būtent virtuvėje: kambario viduryje stovinti krosnis skiria ir jungia visą būstą.
– Dabar jau teks mesti rūkyti, – Savivaldybės būsto nuomininkus perspėjo inspektorius.
–Galima negerti, bet mesti rūkyti nė nemėginsim, – sakė šeimininkė.
Nuo šiol teks jai rūkyti lauke.
Nuo pražūties išgelbėjo dūmų jutiklis
Alizavos seniūnijos 10 šeimų gyvena socialiniuose būstuose. Šiose šeimose – penki nepilnamečiai vaikai. Kupiškio PGT inspektoriai dūmų jutiklius pastatė keturiuose būstuose.
Daukučių kaime durų niekas neatidarė. Seniūnė R.Ribokaitė sakė, jog šiuose namuose dūmų jutiklį sumontuos pati seniūnija, gyventojams paaiškins, kad bent kartą per metus reikia nuvalyti nuo prietaiso dulkes, keisti juos patartina kas 10 metų. Kituose seniūnijos būstuose prietaisai prie lubų pritvirtinti jau anksčiau.
– Ar bent kartą pasiteisino dūmų jutikliai? – klausėme inspektorių?
– Taip. 2014 m. Noriūnų seniūnijos Dubliškių kaime čaižų dūmų jutiklio signalą išgirdo vaikai; jie perspėjo geriančius suaugusiuosius, ir visi spėjo evakuotis iš pastato. O štai bene 2010-aisiais netoli Uoginių buvęs liūdnesnis atvejis. Ryte motina atidarė sūnaus kambario duris, patalpa buvo pilna dūmų, viduje – nuo gaisro žuvęs sūnus. Jei šiuose namuose būtų buvęs dūmų jutiklis, kurį nors – motiną ar sūnų – jis būtų pažadinęs. Dauguma gaisrų gyvenamuose namuose kyla naktį, kai žmonės miega. Įkvepiamos toksinės dujos miegą daro dar gilesnį. Tačiau dūmų jutiklis reaguoja į gaisrą jau pradinėje jo stadijoje ir pažadina miegančiuosius čaižiu signalu. Dažnam nė nereikia aiškinti, kad gyvenamose patalpose dūmų jutiklis reikalingas, – sakė V.Kazlauskas.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos