Rugpjūčio mėnesio Kupiškio rajono tarybos posėdyje dalyvavo 21 jos narys. Į posėdį neatvyko Vanda Savukienė, Rasa Šaltenienė, Aidas Mikėnas ir Laimutis Baltrūnas.
Taryba apsvarstė 15 pagrindinių bei 5 papildomus klausimus ir priėmė jų sprendimus.
Posėdžio pradžioje tarybos darbą fiksuojantiems žurnalistams buvo pranešta, jog šis posėdis paskutinis, kai spaudos atstovams pateikiama darbotvarkės medžiaga.
– Savivaldybė taupo popierių, – sakė Kanceliarijos skyriaus specialistė Stasė Krestovienė.
Kupiškio rajono tarybos posėdžiuose lankosi 4-5 korespondentai: savo darbuotojus čia siunčia vietinė televizija „Kupiškėnų studija“, rajoninis laikraštis „Kupiškėnų mintys“, respublikinis laikraštis „Ūkininko patarėjas“ ir portalas www.temainfo.lt.
Žurnalistai gana plačiai paskleidžia informaciją apie tarybos veiklą. Jei dėl kokių nors priežasčių rajoniniai laikraščiai ir portalai nebeskelbtų savivaldos naujienų, žmonės sunkiai besusigaudytų, kiek tos savivaldos rajone belikę.
– Ar nemanote, kad sprendimas žurnalistams nebeteikti popierinės medžiagos – šiaip ar taip – spaudos diskriminacija? – „TEma“ teiravosi Kupiškio rajono mero Jono Jaručio.
– Jei labai reikia, ateikit į savivaldybę ir gausit posėdžio medžiagą, – vietoj atsakymo siūlymą pateikė rajono vadovas.
Pripratimas – bjauriau už prigimimą: turėti spausdintą medžiagą patogu, joje – posėdžio darbotvarkė ir sprendimų projektai. Žurnalistai įprato apsieiti be užrašų knygučių: kiekvieno svarstomo klausimo pastabas jie žymisi valdiškame popieriuje.
Kas imtų ginčytis, jog kompiuteriu dirbti mažiau patogu? Neturintieji planšetinių privalės juos įsigyti: „žurnalistų ložėje“ – taip juokais vadinama Kupiškio spaudos atstovams parengta darbo vieta – tėra viena rozetė, todėl nešiojamieji kompiuteriai netiks.
Taigi popierius – tik įpratimas. Posėdžio darbotvarkę ir sprendimų projektus kiekvienas gali rasti savivaldybės internetinėje svetainėje. Beje, kupiškėnai politikai visuomenei tik tiek tarybos medžiagos ir tepateikia.
Bene 1996 m. kupiškėnai politikai atsisakė žurnalistams teikti sprendimų projektų aiškinamąją medžiagą: rajoninis laikraštis pacitavo kupiškėnės prašymą ir jame išdėstytus motyvus, kuriais remdamasi savivaldybė jai turėtų skirti pašalpą. Politikai nusprendė, jog toks laikraščio elgesys neetiškas. Jų sprendimas buvo griežtas: aiškinamosios medžiagos nebegaudavo joks žurnalistas.
Tais metais savo žurnalistus šiame mieste turėjo „Respublika“, „Lietuvos rytas“, „Panevėžio rytas“, „Lietuvos aidas“, „Diena“. Šalies politikai, rajono policijos komisariatas, gamtosaugininkai Kupiškyje noriai rengdavo spaudos konferencijas. Net rajoninio laikraščio korespondentai visi buvo diplomuoti žurnalistai.
Nuo to laiko tarybos darbotvarkės informacinis skurdumas puoselėjamas iki šiol.
Štai Rokiškio rajono savivaldybės svetainė, tiesa, ne tokia gausi mero nuotraukomis kaip Kupiškio, rinkėjui paaiškina, kuo remdamasi taryba priėmė vieną ar kitą sprendimą: kiekvieną sprendimo projektą lydi aiškinamasis raštas.
Sunkiau suvokti Anykščių rajono savivaldybės ir vietinės spaudos, todėl ir visuomenės, bendravimo principus: ne vienas valdžios atstovas žurnalistų yra vadinamas kėgėbistu, rajono savivaldybė vietinėje spaudoje neskelbia jokių pranešimų… Asmeniškai neteko pastebėti, kad anykštėnai politikai ar valdžios atstovai būtų priešiški žurnalistams, tačiau vietinė spauda savivaldybei neabejotinai yra paskelbusi karą.
Tiesa, Anykščių rajono tarybos posėdžiai vyksta labai ankštoje salytėje, ko negalėtum prikišti rokiškėnams ar kupiškėnams: Rokiškio rajono savivaldybės devynaukštis, liaudyje Pentagonu vadinamas, turi labai erdvią salę pirmame aukšte, o Kupiškio rajono taryba posėdžius rengia Kultūros centro Vitražų salėje.
Taigi noras taupyti popierių visai suprantamas – jau senokai baigėsi popierinė era. Pati Kupiškio rajono taryba bene prieš porą metų visą popierinį šlamštą perkėlė į planšetinius kompiuterius. Anot savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus vedėjos Vandos Kareivienės, per metus sutaupoma apie 50-60 kg popieriaus. O kur dar piniginės ir darbo sąnaudos, nebeeikvojamos posėdžio medžiagai rengi ir ją surišti į segtuvus kiekvienam tarybos nariui.
– Ar daug popieriaus savivaldybė sutaupys žurnalistų sąskaita? – klausėme Kanceliarijos skyriaus vedėjos.
– Jei jums nepatogu, mes pateiksime spausdintą medžiagą, – ne iš karto į klausimą atsakė ji. Tačiau netrukus paaiškino: – Sunkoka paskaičiuoti, kiek popieriaus sunaudojame žurnalistams: kartais užtenka vieno pako, kartais prireikia pusantro.
Vadinasi, „žurnalistinio popieriaus“ vienam posėdžiui prireikia vidutiniškai 0,5 kg, arba 5 kg per metus. Pagaliau ir žurnalistui suteikta galimybė pasijusti naudingu savivaldai.
Rita Briedienė