Kodėl konferencija – Kupiškyje?
Pavasaris įsibėgėjo techninio sporto renginiais. „Kupiškio auto-moto sportas“, „35 coliai“ bei rajono Savivaldybės iniciatyva surengta konferencija „Saugios automobilių ir motociklų sporto varžybos“ buvo pirmas toks renginys ir Kupiškiui, ir konferencijos pranešėjams – Lietuvos automobilių sporto federacijai (LASF).
Kupiškis visai Lietuvai, latviams, baltarusiams žinomas savo uždara auto-moto Uoginių trasa, kai kuriais parametrais nors ir neprilygstančia Vilkyčiams, kur vyksta net Europos čempionatų etapai, bet yra tarp dešimties licencijuotų šalies uždarų auto-moto trasų.
Kodėl konferencija – Kupiškyje? Todėl, kad iš čia kilo iniciatyva. O iniciatyvą kurstė poreikis sukviesti valdžios, policijos vadovus, auto-moto sportininkus ir LASF atstovus į vieną salę ir aptarti, ką dar reikia padaryti, kad techninis sportas – Lietuvoje populiariausias po krepšinio – būtų kuo saugesnis ir sportininkams, ir žiūrovams. Juk, anot renginio pranešėjo, LASF teisėjų komiteto bei FIA Off-road commission nario Remigijaus Bilevičiaus, automobilių sporto taisyklės rašytos krauju.
– Šiaip niekas nesėdi ir nekuria rašto, kokios turi būti trasos, kaip turi būti pasirengta varžyboms, ką privalo žinoti jų organizatoriai ir dalyviai, kokie gali dirbti teisėjai. Skaudūs įvykiai, žūtys trasose tobulina taisykles, – sakė jis.
Renginyje dalyvavo Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Rokiškio rajono – Ramūnas Godeliauskas, Pasvalio – Gintautas Gegužinskas, atvykęs kartu su šio rajono Daujėnų seniūnijos, žymios Lietuvos automobilių bekelės lenktynėmis „4×4 perimetras. Pasvalys”, seniūnu Gintaru Zuoza, Kupiškio rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Misiūnas, techninio sporto atstovai.
Automobilių sporto valdžia
LASF – vienintelė šalies automobilių sporto valdžia, kontroliuojanti, kaip paisoma saugumo reikalavimų, prižiūrinti ir plėtojanti šią sporto šaką.
Tadas Vasiliauskas, atliekantis LASF generalinio sekretoriaus funkcijas, pirmiausia supažindino su federacijos struktūra: aukščiausias organas – suvažiavimas, jam yra pavaldūs prezidentas ir taryba, šiems – administracija, suskirsčiusi į Sporto šakų (ralio, kroso, žiedo, drifto, drago, 4×4, kalnų, slalomo lenktynių ir kt.), Varžybų vykdymo (teisėjų, saugaus varžybų organizavimo, techninių reikalavimų) ir kitus (senjorų, savanorių…) komitetus.
Didesnį dėmesį pranešėjas skyrė Sporto įstatymo 15 str. pirmai daliai, įpareigojančiai sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatorius rūpintis renginių dalyvių ir žiūrovų saugumu; dėstė ir pavyzdžiais iliustravo, koks pavojingas gali būti techninis sportas.
Automobilių sportas – irgi verslas
Licencijuotos trasos savininkams tokio seminaro gal ir nereiktų, bet jie išlieka neteisingoje konkurencijoje su nelicencijuotų trasų turėtojais, rengiančiais nelegalias varžybas. Griežti LASF reikalavimai, žinoma, susikerta su verslo interesais: nekontroliuojamų trasų pigesnis startinis mokestis, neribojama nesaugių automobilių galimybė išriedėti į trasą, neinvestuojama į pačią trasą, į žiūrovų saugumą. Aukštesnis lygis reikalauja investicijų ir gundo slėptis nuo automobilių sporto valdžios, neregistruoti renginių LASF. Taip išvengiama ir kitų dalykų: nerengiamas saugos planas, privalantis užtikrinti, kas garantuos medicininę pagalbą, numatantis ligonines, į kurias, jei reiks, bus vykdoma evakuacija, neruošiamas priešgaisrinės pagalbos planas ir t. t.
Federacijoje neregistruotos varžybos – nelegalios. Tokios – taupant pinigus – nedraudžiamos civilinės atsakomybės renginio draudimu, nesamdomi profesionalūs teisėjai. Beje, jei teisėjauja nelicencijuoti teisėjai, negalioja civilinės atsakomybės renginio draudimas.
LASF atstovai patvirtino, kad nelegalių būna ne taip ir retai, dažniausia apie jas sužinoma atsitikus nelaimei.
Visokių tokių niuansų nežinantys Policijos komisariato pareigūnai ar Savivaldybės specialistai geranoriškai išduoda leidimus žiūrovų labai mėgstamoms, bet nelegalioms varžyboms. Anot LASF teisėjų komiteto ir FIA Off-road commission nario Remigijaus Bilevičiaus, reiktų bent žvilgtelti į LASF metinį renginių planą: jame registruotos varžybos atitinka keliamus saugumo reikalavimus, trasos licencijuotos.
Kai kurie tinka nuotraukų kolekcijai
R. Bilevičius parodė Baltarusijos trasoje filmuotą vaizdo medžiagą, iliustruojančią teisėjų neprofesionalumą: bagis įsirėžė į keturių teisėjų komandą, stovinčią ant sustumdyto atviro pylimo, du juos pervažiavo, ir nebuvo net vėliavėlių sustabdyti varžyboms. Lietuvoje panašūs vaizdai vyravo prieš gerą 20-metį, kai „autobulių“ kautynėse žiūrovai grūsdavosi visai šalia trasų, žurnalistai lįsdavo į „karščiausius“ taškus, nebuvo nė svarstymų apie teisėjų bokštelius…
Tačiau ir dabar kai kuriose uždarose trasose rungiamasi nuostabą keliančia technika: įspūdingomis suvirinimo siūlėmis automobiliai sutvirtinti vandentiekio vamzdžiais, saugos diržai negarantuoja saugumo, linksta jų užkabinimo kabliai, trūksta patys diržai, šalia vairuotojo sėdynės – plastmasiniai kuro bakai, užkimšti neįmantriu kamščiu, į kai kurių neužsandarintą ertmę išvesta žarnelė: jei verstųsi, gaisras garantuotas… Visą kolekciją tokių nuotraukų yra surinkęs seminare pranešimą skaitęs LASF techninių reikalų komiteto pirmininkas Egidijus Janavičius, puikus savo srities žinovas, dvejus metus dirbęs Benedikto Vanago, vėliau – Vaidoto Žalos mechaniku Dakaro ralio lenktynėse.
Anot E. Janavičiaus, kartais gali susidaryti neteisinga nuomonė, kad griežtais reikalavimais LASF siekia užsidirbti pinigų, tačiau Federacijos tikslas – padėti užtikrinti varžybų saugumą. Ne kiekvienas automobilių sporto mėgėjas gali įpirkti naują kostiumą, bet, kaip sakė pranešėjas, net bato pado forma gali tapti avarijos priežastimi ir papasakojo rimtų varžybų pavyzdį, kai pado „protektorius“ užsikabino stabdžio pedalo, vairuotojas jo neatleido, automobilis kabino kliūtį…
Pranešėjas pasakojo apie šalmus, atlaikančius kliūties smūgį važiuojant 250 km per valandą greičiu ar 225 g metalinio disko smūgį į galvą. Lenktynininko apranga aptarta nuo kojinių, pirštinių iki HANS – galvos ir kaklo apsauginio įtaiso. Savų aprangos reikalavimų turi ir teisėjai.
– Jei pirštinės degios, jei teisėjas vilki šortais, jis nė negalės artintis prie degančio automobilio, – antrino ir R. Bilevičius.
Konferencija negyrė rokiškėnų
„Vilniaus ralis 2013“ pažymėtas jaunos moters žūtimi. Renginys licencijuotas, moteris peržengė saugumo zoną. Prisimintos ir 1955-ųjų Le Mano lenktynės, tragiškiausios automobilių sporto istorijoje: bolidas perskrido per apsaugos tvorą ir trenkėsi į žiūrovų minią. Žuvo per 80 žiūrovų, dar per 100 sužalota. Tais metais Prancūzija, Ispanija, Šveicarija ir Vokietija uždraudė automobilių lenktynes. Šveicarija jas draudžia iki šiol.
Pranešėjai parodė trejų metų senumo nuotraukas iš Rokiškio rajono Bajorų ralio trasų, neatitinkančių reikalavimų
– Ar jos pasikeitė? – teiravomės konferencijos pranešėjų.
Vietoj atsakymo buvo papasakota istorija. Skambino rokiškėnas žurnalistas ir klausė, ar federacijoje buvo registruotos balandžio pradžioje Rokiškio krašte vykusios varžybos: jose žiūrovas išėjo į trasą ir buvo sužalotas. Ne, šios varžybos federacijoje nebuvo registruotos.
– Latvijoje iš viso negali vykti renginys, neregistruotas federacijoje, – teigė pranešėjai.
Pasvaliečiai uždaros trasos neturi
Apie moto sporto saugumą pasakojo Lietuvos motociklų sporto federacijos (LMSF) prezidentas Robertas Benediktavičius. Jis irgi kalbėjo apie tai, kaip svarbu techninį sportą ištraukti iš gatvių į trasas.
Iki lapkričio mėn. LMSF organizuoja per 50 nacionalinių ir tarptautinių renginių. Vis dėlto Lietuva šį sportą stumia iš rinkos: šalia trasų projektuojami ir dalinami sklypai – susikerta gyventojų ir sportininkų interesai.
– Ar jums šis renginys buvo įdomus? – temainfo.lt teiravosi Pasvalio rajono mero G. Gegužinsko.
– Labai. Ir labai įdomus, ir labai naudingas, – sakė jis.
Pasvaliečiai neturi uždaros lenktynių trasos. Kaip sakė meras G. Gegužinskas, tokią buvo pradėta rengti, bet rado kažkokių varlyčių, retų vabaliukų, ir statyba buvo sustabdyta.
Emilijos Briedytės nuotraukos