„Kovo 1 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyksiančiame septintajame Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom! 2017“ finale – kupiškietė, Kupos pradinės mokyklos mokytoja Asta Jusienė”, – temainfo.lt pranešė konkurso atstovas spaudai, projektų vadovas Ligitas Žvaliauskas.
Prieš finalinį konkurso etapą jo dalyviai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 3–6 ir 7–12 klasių moksleivių bei suaugusiųjų. Kiekviena grupė rašė joms pateiktus tekstus. Iš 20 000 dailyraščius atsiuntusiųjų buvo atrinkti 35. Suaugusiųjų grupėje tarp 13 geriausiais pripažintų darbų – ir A. Jusienės dailyraščio tekstas.
Konkurso organizatorių – Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys, bendrovės „Biuro pasaulis“ bei Iniciatyvinės pedagogų grupės, – nurodymu, tekstas buvo rašomas mėlyno rašalo perkeriu. Suaugusių kategorijos dalyviams teko išraityti apie 700 ženklų Kazio Bradūno teksto „Keli lemtingi susitikimai su poezija ir žmonėmis”.
– Teko matyti labai įmantriai konkurso dalyvių išdėliotus sakinius: kai kurie priminė skarelę, apgobusią veido ovalą, Gediminaičių stulpus… Ar nebandėte ieškoti įmantrybių? – klausėme pradinių klasių mokytojos A. Jusienės.
– Kaip kas išmanė, taip tas ir rašė. Aš rašiau paprastai, nekurdama nieko ypatingo, rašiniu nesistengiau suformuoti jokių figūrų.
– Ar daug tenka rašyti ranka?
– Dabar ranka rašau mažai: didelę dalį rašto darbų atlieku kompiuteriu. Tačiau yra būtini vaikų darbų vertinimai, pastabos – tenka rašyti ir ranka.
– Visada rašote dailyraščiu ar tik ypatingomis progomis?
– Ne, ne visada, tik tuomet, kai neskubu. Mano užrašų knygelę atsivertus, tikrai nepasakysi, kad rašau dailiai. Nors esu girdėjusi vertinimų net skubotos savo rašysenos: raidės vienodai pasvirusios, raštas estetiškas, teksto dėstymas tvarkingas.
– Kaip manote, ar tiesą žmonės sako, kad iš rašto galima nustatyti charakterį?
– Manau, jog raštas atspindi žmogaus dėmesį tvarkai. Esu iš tų žmonių, kurie labai stengiasi, kad dienotvarkėje būtų tvarka.
– Tuomet dailyraštis – išmokstamas dalykas ar įgimtas?
– Raštas, ko gero, yra įgimtas, nors jį tobulinti galima visą gyvenimą. Iš savo patirties matau: pradžioje formuoji mokinukų raštą – visi stengiasi, ir jiems gražiai išeina. O kažkokiu metu rašysena įgauna savitumą – gal ji tikrai atspindi charakterio bruožus?..
– Ar jaučiate jaudulį prie finalinį konkursą?
– Ne. Turiu ypatybę susikaupti prieš svarbų darbą.
Daugiausiai į „Rašom!“ finalą pateko Vilniaus gyventojų, bet į jį atvyks ir Akmenės, Alytaus, Elektrėnų, Joniškio, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Rumšiškių, Telšių, Utenos, Varėnos, Kupiškio ir kitų miestų bei miestelių atstovai.
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, aktyviausi konkurso dalyviai yra 3–6 klasių mokiniai, atsiuntę beveik pusę konkurso darbų.
Finalinis darbas bus rašomas ranka, rašytinėmis raidėmis, mėlyno rašalo parkeriu. Nebus galima naudotis jokiomis korektūros priemonėmis (juostelėmis, pieštukais, tepikliais ir pan.); darbo rašymui bus skiriamos 45 minutės. Komisija atsižvelgs į teksto išdėstymą, rašto aiškumą ir tolygumą, darbo estetiką, atidumą ir kalbos taisyklingumą.
Kiekvienos grupės nugalėtojas ir originaliausio darbo autorius bus apdovanotas bendrovės „Tallink“ kruizu keturiems asmenims Ryga–Stokholmas–Ryga; visi, patekusieji į finalą, – rašymo priemonėmis „Parker“ bei kitais prizais.
Konkurso laureatų darbai kasmet eksponuojami parodose, Seime, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse. Kai kurių rajonų savivaldybės į finalą patekusių dailyraščių kopijas eksponuoja mokyklose, bibliotekose ar Savivaldybės administracijos pastate.
Rita Briedienė
Astos Jusienės asmeninio archyvo nuotraukos