Svarbios ir reikalingos
Balandžio 28 d. Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus salėje vyko seminaras „Kupiškio tvenkinio (Kupiškio marių) biologinės įvairovės išsaugojimas”.
Kupiškėnams rūpi marių perspektyva: ar atsigaus vėžiai, ar pakankama telkinio augmenija veistis vertingoms žuvims, ar švarus vanduo, ar yra planų marioms tapti traukos objektu visos šalies apimtimi?
Renginį, skirtą verslininkams, biologijos ir geografijos mokytojams, aplinkos apsaugos specialistams, ūkininkams, Savivaldybė organizavo kartu su Lietuvos zoologu ichtiologu, biomedicinos mokslų daktaru Egidijumi Bukelskiu bei Žvejų ir medžiotojų draugijos Kupiškio skyriumi.
– Miestui marios labai svarbios, reikalingos. Į jas dedame daug vilčių. Kuo daugiau bus žuvų, kuo gražesnės bus pakrantės, tuo labiau marias įveiklinsime, žinoma, nepažeisdami biologinės įvairovės, bet suteikdami naudos ir čia gyvenantiesiems, ir svečiams, – susirinkusiuosius pasveikino rajono meras Dainius Bardauskas, seminarui palinkėjęs gero darbo.
Seni, primiršti ir įdomūs skaičiai
Renginio vedėja, Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Pujanauskienė savo pranešimu „Kupiškio tvenkinio (Kupiškio marių) atsiradimas ir šiandieninė jo svarba visuomenėje” pateikė nemažą žiupsnelį senų, bet primirštų, todėl įdomių skaičių.
Kupiškio marios randasi Lielupės baseino rajone. Tvenkinys – 1984 m. baigta tvenkti Lėvens upė, ištekanti iš Lėvenaičio ežero (apie 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio). Telkinio plotas – 828 ha, ilgis – 19,9 km. Tai trečias pagal dydį Lietuvos dirbtinis telkinys. Maksimalus jo gylis – apie 14, vidutinis – 5 m, plotis – nuo 400 iki 690 m. Kranto ilgis siekia 58,9 km. Mariose – du pusiasaliai (Uošvės liežuvis ir Jutkonių) bei dvi salos (3,1 ir 8,6 ha).
Aplink marias – 19 poilsiaviečių. Vėžionių yra didžiausia – tai aštuonių poilsiaviečių zona. Nemaža ir labai mėgstama – Aukštupėnų. Čia įrengta vaikų, tinklinio žaidimų aikštelės, elingas, yra patogi valčių nuleidimo vieta, pontoniniu tiltu patenkama į Uošvės liežuvį.
Kas dveji – lydekas, kas penkeri – šamus
Bronislovas Domža (iš kairės), Gaudentas Baikauskas ir Egidijus Bukelskis
Vilmantas Graičiūnas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas, apžvelgė bendruosius reikalavimus, keliamus paviršinių vandens telkinių apsaugai ir priežiūrai.
Kupiškio marios – valstybinis, nuo 2013 iki 2023 metų gegužės 29 d. išnuomotas telkinys, jau įrašytas į projektą priskirti valstybiniams neišnuomotiems telkiniams.
Kupiškio marių nuomotojai įpareigoti kas dvejus metus įveisti lydekas, kad penkerius – šamus. Moksliniai žuvų išteklių tyrimai mariose turi būti atliekami kas penkeri metai.
Būtent tyrimai bei rekomendacijos leidžia organizuoti limituotą žvejybą, bet Kupiškio marioms ji nesiūloma, nebent jos būtų įžuvintos labai dideliais kiekiais. Žvejybos leidimo kainą tai leistų branginti iki 14 Eur už parą. Betgi tokio ploto nuomojamuose telkiniuose limituotos žvejybos Lietuvoje dar niekas nėra organizavęs. Kupiškėnams ji tiktų, jei atsikurtų vėžių ištekliai: vėžius gaudytų tik su marių nuomotojų išduotais bučiukais, o tai apsaugotų marias nuo maro pakartotino užkrato.
Valstybės paramos Kupiškio marios gali tikėtis saugotinų ir globojamų žuvų rūšių išteklių atkūrimo priemonėms, jų tyrimams. Pernai jie buvo atlikti valstybės lėšomis.
Mariose yra trys saugotinos rūšys: šamas, salatis ir plačiažnyplis vėžys. Unguriai valstybės lėšomis Kupiškio mariose nebūtų įžuvinami, nes žemyn Lėveniu yra hidroelektrinių. Lėšos gali būti skiriamos ir gelbėjant telkinį nuo invazinių vėžių, bet tokių čia dar nėra.
Pranešėjas apžvelgė ir plaukiojimo motorinėmis valtimis leidimus bei draudimus. Spėjama, jog bus įteisintas projektas nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos – tokiuose kaip Kupiškio marios telkiniuose – leisti rengti sportines varžybas ir pratybas neribojant variklio galingumo.
Valčių nuleidimas galimas tik specialiose vietose. Iki šiol tokių nebuvo, dabar turi Molėtų rajono keli ežerai. Prie Kupiškio marių šiemet turėtų būti įrengtos trys valčių nuleidimo vietos.
Kupiškio marios – ne Obelių ežeras
Angelė Plančiūnaitė
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė apžvelgė paviršinių vandens telkinių vandens kokybės kontrolę, esamą situaciją, perspektyvas.
Žemės ūkis, iš gatvių subėgantis lietaus vanduo ir net nuotekų valyklos yra didžiausi vandenų teršėjai. 2016 m. buvo patikrinta 17 Panevėžio apskrities valyklų ir užfiksuota 19 pažeidimų: persipildę rezervuarai, pažeistas prisijungimas – viskas sueina į telkinius.
Lietaus vandens nuotekų valymo įrenginukų pasistatė pasvaliečiai. Kupiškis, Panevėžys tokių dar neturi.
Kita bėda – nedideli seniūnijų valymo įrenginiai iš nuotekų nešalina azoto ir fosforo.
Kupiškio marių vandens būklė yra gera (ji skirstoma į gerą, labai gerą, patenkinamą, blogą ir labai blogą). Blogu pavyzdžiu pranešėja įvardino Obelių ežerą. Pastarasis pripažintas vienu labiausiai užterštu telkiniu Lietuvoje. Obelių spirito varykla, plečianti gamybą, o nuotekų valyklos nerekonstruojanti, pernai du kartus buvo bausta už nuotekų, išleidžiamų į ežerą, normatyvų viršijimą.
Šiemet Obelių ežeras pateko į šalies tvarkytinų ežerų programą.
Bloga vandens kokybė turi įtaką rekreacijai, jokios iniciatyvos nepriviliotų žmonių poilsiauti prie užteršto telkinio.
Marių augalų apsaugai išlaidauti nereikės
„Kupiškio tvenkinio ir jo teritorijos augalija. Kaip ją išsaugoti?” Apie tai buvo paprašytas kalbėti Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius.
Sigutis Obelevičius
Monografijai „Kupiškio valsčius” rengdamas medžiagą apie marių augaliją S. Obelevičius tyrinėjo ją pats: iki tol šia tema žinių šaltinių neaptikta.
Kaip atrodytų vandens telkinys be augalų? Jie labai svarbūs žuvininkystei kaip maisto ir neršimo plotai, be to, valo ir dezinfekuoja vandenį.
Lėvens tvenkinio augalai – kaip ir būdinga vandens telkiniams – pasiskirstę tam tikromis juostomis.
Pirmajuosčiai – makrofitai – vienaląsčiai dumbliai.
Antrą juostą užpildo limneidai – ant dugno augančių, visai panirusių augalų grupė. Lietuvoje šių augalų yra apie 20 rūšių, mariose aptikta šešios. Tai kelių rūšių samanos, žaliadumbliai.
Toliau – potameidai – augalai, kurių lapai pasinėrę vandenyje, o žiedynai išlindę virš jo. Lietuvoje aptiktos 25, mariose – trys rūšys: blizgančioji, šukinė ir permautalapė plūdės.
Plūdurlapių augalų – nimfeidų – grupei atstovauja paprastoji lūgnė, vandenplūkis, trilypė plūdena.
Helofitų – iki pusės įsibridusių augalų – juostai priklauso nendrės, švendrės, meldai, pasitaiko balinio asiūklio, pelkinio duonio, vandeninių mėtų plotelių. Yra ir varinio ajero. Tai užvežtas augalas, labai gerai dezinfekuojantis vandenį, todėl žmonių pamėgtas, naudojamas kepant duoną.
Paskutinėje – hidrohelofitų – juostoje suskaičiuoti augalai, galintys augti vandenyje, o jam nusekus – sausumoje. Jų aptikta daugiausia, apie 30 rūšių. Tai trilapis puplaiškis, puriena, vilkdalgis, viksva, šiurpis…
Anot pranešėjo, kupiškėnai gali būti ramūs: retų augalų nėra, tad nei jų apsaugai, nei marių valymui nuo augmenijos pertekliaus pinigų leisti kol kas nereikės.
Vėžių perspektyva lieka neaiški
S. Obelevičius teigė, kad pagal augmeniją marios – jaunas telkinys, o anot mokslų daktaro E. Bukelskio, kalbėjusio apie Kupiškio tvenkinio žuvis – kaip jas išsaugoti, gausinti ir naudoti, šio tvenkinio žuvų bendrijos jau pasiekė brandą.
– Gaila, kad mes tiksliai nežinom, ko kokiai žuviai reikia, – sakė jis.
Egidijus Bukelskis
Neramina tai, kad nuo pernai metų liepos iki rugpjūčio beveik perpus padidėjo deguonies. Gal tai lėmė gamtinės sąlygos, karštos vasaros, o gal tam turėjo įtakos motorinės valtys?
Anot pranešėjo, paukščiams, augmenijai plaukiojimas motorinėmis valtimis gal ir turės įtakos, tačiau vandens kokybę tai tik pagerins.
– Teko matyti Amerikoje ir kitur: organika užterštuose ežerėliuose kurį laiką leidžiama plaukioti jomis. Banguojamas vanduo gerina jo kokybę, – sakė dr. E. Bukelskis ir patarė kupiškėnams marių apsaugos juostas išsaugoti tokias, kokios yra dabar, nes medžiais užsodintas telkinys menkai banguoja, greitai sensta.
Marių – kaip ir visų kitų vandens telkinių – kokybei įtaką turi plėšriųjų žuvų ir mailiaus santykis. Jei privis smulkių žuvyčių, nebebus ką daryti, tik krepšiais jas semti.
2012 m. tyrimais buvo nustatyta, kad mariose smulkios žuvies per daug, ypač kuojų. Jos sudarė apie 60 proc. visos žuvies. Be kuojų, čia aptikta raudžių, aukšlių, plakių, karšių, starkių, pūgžlių ir lydekų. Šamai dar per maži juos aptikti.
Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus kasmet įleidžiama plėšrioji žuvis – lydekos, šamai, starkiai – teikia vilties atstatyti balansą.
Starkis mariose rado nuostabias gyvenimo sąlygas – pratakų ir neskaidrų vandenį, daugybę kelmų. Ši žuvis neblogai sureguliavo smulkių ir plėšrių žuvų santykį. Dar reikia maždaug trejų metų, kad starkio žuvingumas mariose pasiektų reikiamą normą: šiuo metu šios žuvies 1 kg hektarui yra aiškiai per maža. Starkis, užaugantis iki 9 kg, išlieka žuvų balanso reguliuotojas, jei, žinoma, neužpuls jo kokia liga.
2015 m. tyrimai rodo, kad starkio mariose padaugėjo beveik dvigubai ir jis jau lenkia lydeką.
Menkaverčių žuvų mažėja, nors ir ne tiek, kiek norėtųsi. Starkio talkininku tampa šamas. Jis auga labai greitai: trijų metų šamas sveria 2,5-3 kg. Kai jis pasieks 8 kg, Kupiškio marios pajus, kaip keičiasi mailiaus ir plėšrių žuvų santykis.
Kupiškio marių dabartinį žuvingumą lemia ne menkaverčių žuvyčių – plakiukų, kuojyčių, – o vertingos žuvys, ir tai yra labai reta visos Lietuvos ežerų situacija. Manoma, kad Kupiškio mariose gyvena apie 25 t žuvų, kurių 20 t yra jau užaugusių. Kasmet sugaunama apie 2 t žuvies.
Dr. E. Bukelskis ragina mokyti paauglius žvejoti: vežti juos prie marių, kai šios įžuvinamos, – tegu jauni žmonės savo rankomis paleidžia į marias lydekaitę, starkį ar šamą. Taip jie geriau supras, kad šios žuvys vis labiau didina marių patrauklumą, be to, tokios pamokos stiprins nepakantumą brakonieriams.
Vėžių perspektyva kol kas išlieka neaiški. Reiks dar ir tyrimų, ir bandymų juos įveisti, nors pastarosios pastangos gali ir neatsipirkti. Anot pranešėjo, Lietuvos istorija žino ir daugiau vėžių prapuolimo atvejų, bet ankstesniais laikais Lietuva nepažino invazinių vėžių.
Baikauskiniai, Stukiniai ir Bardauskiniai…
Mindaugas Kildišius (kairėje)
Apie tai, kokios žuvys įveisiamos Lietuvos vandenyse, pasakojo Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus vedėjas Vladas Gečys. Apie molėtiškių, skaičiuojančių beveik 300 ežerų, sėkmingą programą „Žvejybos rojus” – pastangas privilioti į savo kraštą žvejus – pasakojo Molėtų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Kildišius.
Kupiškėnų veiklą apžvelgė Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus pirmininkas Bronislovas Domža.
– Kupiškio marios turi savus žuvų pavadinimus: starkiai, pradėti įžuvinti aplinkosaugininko Gaidento Baikausko, vadinami Baikauskiniais, šamai, į marias pradėti leisti aplinkosaugininko Gyčio Stuko iniciatyva, praminti Stukiniais, o salatis, kurio įveisimu rūpinasi rajono meras, pramintas Bardauskiniu, – linksmu pokštu seminarą užbaigė B. Domža.
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos