Arūnas Valintėlis
Kaip jau rašė temainfo.lt, „Kupiškio rajono savivaldybė sėkmingai įgyvendino projektą „Gamybinės teritorijos, esančios Krantinės g., Kupiškio mieste, konversija, prielaidų privačioms investicijoms sudarymas“: netrukus kraštiečiuose pradės veikti prekybos įmonė su gamybinėmis patalpomis.
Tai vienas keturių projektų, kupiškėnų pateiktų Regionų plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priemonei „Miestų kompleksinė plėtra“. Žmonės jį vertina, ragina nepamiršti Kupiškio autobusų stoties projekto… Apie kitus projektus ir apie visuomenės dėmesį jiems kalbėjome su Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo skyriaus vedėju Arūnu Valintėliu.
– Kaip sekasi įgyvendinti sumanymus atnaujinti pagrindinę miesto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę, Kupiškio autobusų stotį, Kupos slėnį ir Kultūros centro prieigas?
– Baigiamas ruošti L. Stuokos-Gucevičiaus aikštės techninis projektas. Gegužės 1 d. teiksime paraišką Centrinei projektų valdymo agentūrai, skelbsime rangos darbų pirkimo konkursus, rudenį turėtų prasidėti aikštės pertvarkymo darbai.
Kupiškio autobusų stoties ir Kupos slėnio, bei Kultūros centro prieigų tvarkymui ruošiamos konkurso sąlygos techniniams projektams pirkti.
– Kuo baigėsi aikštės kūrybinių projektų konkursas? Kurį jų įvertinote patraukliausiu, tinkamiausiu?
– Tai buvo idėjų konkursas. Kai kurios jų buvo priimtinos, kai kurios neįgyvendinamos techniškai. Iš visų pateiktųjų rinkomės geriausias mintis.
– Ar bus įgyvendintas bent vienas Kupiškio jaunimo – Mariaus Skrupskio, Ryčio Songailos, Redijaus Anikanovo – bei jų vadovės Almos Pustovaitienės aikštės rekonstrukcijos siūlymas?
– Visi išklausyti, įvertinti. Centrinė miesto aikštė turi išlikti ir funkcionali, ir prestižinė. Kaip ir žadėjome, jaunimo idėjos bus pritaikytos kitose miesto erdvėse, o tvarkytinų jų – ne tiek ir mažai. Norisi, kad visuomenė domėtųsi Savivaldybės projektais, bet kad ir siūlymai nebūtų pateikti per vėlai.
– Gal turite omenyje iš Kupiškio kilusio Tomo Niurkos pastabas dėl Kupiškio rajono plėtros 2017-2019 metų strateginio veiklos plano projekto? Socialiniuose tinkluose net rajono Tarybos nariai pritaria jo pastaboms.
– Mačiau tuos komentarus. Turiu pripažinti du dalykus. Niekada anksčiau Savivaldybės planams ir veiklai visuomenė neskirdavo tokio dėmesio. Daug metų dirbu rajono Savivaldybėje: visada buvo rengiami strateginiai planai, teikiamos ataskaitos, tačiau visuomenė šiais dalykais nesidomėjo.
– Kaip manote, kodėl dabar ėmė domėtis?
– Manau, kad visuomenę išjudino daug žadanti projektų gausa. Žmonėms ėmė rūpėti, kaip keisis jų miestas, rajonas, ar kursis darbo vietos, ar pokyčiai grąžins namo rajono jaunimą. Ir tai labai džiugina: malonu žinoti, kad kupiškėnai domisi savivalda, kad jiems ne tas pats, kas vyksta jų rajone.
Beje, aikštės techninio projekto vadovas Domantas Januška – irgi kupiškėnas. Grįžęs aplankyti gimtinės, jis kaskart pravažiuoja aikštę. Jam ji svarbi, jis ją mato kaip šio krašto gyventojas.
– Grįžkim prie antro Jūsų pastebėjimo dėl T. Niurkos pastabų.
– 2011 m. kovo 31 d. dar ankstesniosios kadencijos rajono Taryba patvirtino Kupiškio rajono plėtros iki 2020 metų strateginį planą. Juo remiantis ir sudarytas Kupiškio savivaldybės 2017–2019 m. strateginio veiklos plano projektas.
Tomo siūlymai būtų labai tikslingi svarstant rajono strategiją – kuriant aiškią rajono turizmo viziją, priemones, galinčias pritraukti investicijų, sukurti darbo vietų, teikiant siūlymus, kokia kryptimi turėtų vystytis rajono žemės ūkis…
Rajono 2017–2019 m. strateginio veiklos plano projekto sudarytojai – rajono Savivaldybės administracijos specialistai – remiasi konkrečiais finansavimo šaltiniais, asignavimais, rajono biudžeto pajamomis ir sudėlioja realias galimybes įgyvendinti 2011 m. sukurtą ilgalaikę rajono strategiją.
Pagal veiklos planą formuojamas ir metinis rajono biudžetas. Jo asignavimai paskirstomi pagal penkias – Žinių visuomenės, kultūrinio ir sportinio aktyvumo skatinimo, Ekonominio konkurencingumo plėtros, Viešosios infrastruktūros plėtros, Socialinės ir sveikatos apsaugos bei Savivaldybės valdymo ir pagrindinių funkcijų vykdymo – programas.
Visas šis planas ir ruošiamas remiantis rajono strategija.
– Atrodo, kad T. Niurką komentavę Kupiškio rajono tarybos nariai neskiria rajono strateginio plano nuo veiklos plano projekto?
– Na, šių dalykų aš nesiimu komentuoti. Tik norėčiau pridurti, kad ir strategija, ir jos įgyvendinimo planas rajono Tarybos sprendimu gali būti keičiami, papildomi. Ir 2011-ųjų rajono strategija buvo papildyta Regioninės plėtros ir kitais projektais, o strategijos plane numatyti šaltiniai jiems įgyvendinti.
Veiklos plano projektui labiausia tiktų siūlyti pajamų šaltinius, o ne vizijas.
– Ir nebus pasinaudota jokiu T. Niurkos siūlymu?
– Jau pasinaudojom. Veikia rajono Tarybos patvirtinta Strateginio planavimo rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisija, ji peržiūrėjo Tomo siūlymus ir pritarė jo pastabai, kad socialinis būstas nekuria pridėtinės vertės, todėl šis punktas iš biudžeto Ekonominio konkurencingumo plėtros programos buvo perkeltas į Socialinės ir sveikatos apsaugos programą.
– Į ką dar Tomas atkreipė Veiklos plano sudarytojų dėmesį?
– Yra gerų pasiūlymų formuojant rajono strategiją vėlesniam finansiniam laikotarpiui. Tomas siūlo formuoti savivaldybes jungiančias turizmo objektų trasas, didinti turizmo informacinių kelio ženklų skaičių.
Dalyvaujame projekte; bus sužymėti lankytini objektai, pastatyti nurodomieji ženklai, informaciniai stendai, išdėstytos pėsčiųjų rodyklės.
Teikiame paraišką tarptautiniam kulinarinio paveldo ir amatų projektui, kuris apjungs septynis Latvijos (Kraslavos, Ludzos, ir Zelvos), Baltarusijos (Polocko ir Minsko) bei Lietuvos (Anykščių ir Kupiškio) rajonus. Kiekvienas rajonas siūlo po 10 projekto dalyvių. Adomynei suteiktas šio projekto Kupiškio rajono centro statusas.
Projekto dalyviams bus apmokamos plenerų išlaidos, išvykos į parodas – taip bus didinama kulinarinio paveldo ir amatų produkcijos prekybos galimybė, o tuo pačiu ir regiono sklaida.
Priekaištai dėl pažeistų rajono kraštovaizdžio vietų tvarkymo nėra visai pagrįsti. Savivalda vadovaujasi tam tikra tvarka: gali būti griaunami tik statiniai, teismo pripažinti bešeimininkiais, o Savivaldybės – nerealizuotinais. Negalime griauti namo vaiduoklio, jei bent menka jo dalis priklauso pajininkams ar savininkams.
Projekto lėšomis šiemet bus pradėta likviduoti 15 bešeimininkių pastatų: Šimonių seniūnijos Raukštonių veršidė ir daržinė, Gaigalių veršidė; Skapiškio seniūnijos aštuonios Dailiūnų fermos ir daržinės; Kupiškio seniūnijos Papilių katilinė; Alizavos seniūnijos Nodiejiškių ir Bužių fermos. Ir tai iš tiesų labai pakeis šias vietoves.
– Ar, be T. Niurkos, buvo daugiau pasiūlymų?
– Ne, daugiau negavome. Beje, ir rajono Tarybos nariai nepateikė siūlymų.
– Šios kadencijos Kupiškio rajono savivaldybė parengė 34 naujus projektus. Kokį po kelerių metų Jūs pats matote Kupiškį?
– Jis keisis ir gražės. Rajono meras Dainius Bardauskas ragina 100 proc. imtis visų šalies, ES, tarptautinių projektų – pritraukti į rajoną kuo daugiau investicijų. Todėl Savivaldybei reikalingi kiekvieno patarimai, matymas, siūlymai. Geros idėjos visada ras vietą geruose projektuose.
– O biudžeto lėšų 100 proc. užteks visiems projektams?
– Užteks. Kitų metų biudžetą vėl pavyko suformuoti nedeficitinį.
Kalbėjosi Rita Briedienė
teaminfo.lt archyvo nuotraukos