Balandžio 9 d. 17 val. Kupiškio rajono mero Jono Jaručio iniciatyva Kultūros centro Vitražų salėje rengiama pilietinė diskusija „Savižudybės. Ką turime ir galime padaryti?“
„ Visus, kurie neabejingi jautriausiai mūsų krašto problemai – savižudybėms, ir kurie nori surasti būdų, kaip išvengti skaudžiausių netekčių bei nori sužinoti, kaip padėti į tai linkstantiems artimiesiems, kviečiu į pilietinę diskusiją „Savižudybės. Ką turime ir galime padaryti?”
Ateikite, nes kiekvienas iš mūsų gali padėti“, – ragina Kupiškio rajono vadovas.
Renginyje žada dalyvauti žinoma Lietuvos psichologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, profesorė Danutė Gailienė, Panevėžio vyskupijos vyskupas Lionginas Virbalas, medikai, dvasininkai, pedagogai, politikai.
Mero patarėjos Miglės Savukaitės klausėme, kas paskatino rengti šią diskusiją: gal dar labiau rajone išaugęs savižudžių skaičius, o gal diskusija siejama su kokia nors data? Balandžio 9-oji – suomių kalbos; Gruzijos vienybės diena: tiesiogiai lyg ir nėra preteksto tokiam renginiui.
– Rajono vadovas jau seniai ieško būdų, kaip valdžios institucijų pagalba išsireikalauti psichologo/psichiatro etato kupiškėnams: pagal gyventojų skaičių teisiškai tai neįmanoma. Merui ilgą laiką norėjosi išjudinti visuomenę apie tai kalbėti ir tokiu būdu prisidėti prie savižudybių prevencijos, o diena pasirinkta pagal lektorių galimybes. Nemažai padėjo vyskupas L. Virbalas, – sakė mero patarėja.
Internetiniame laikraštyje alfa.lt teko skaityti Rugilės Audenienės pokalbį su profesore D.Gailiene. Jame pašnekovė teigia: „Dar sovietmečiu susitikau su garsiu savižudybių tyrinėtoju, suicidologijos krikštatėviu Europoje ir pasaulyje vadinamu Erwinu Ringeliu, Budapešto universitetas jį pagerbė suteikdamas garbės daktaro vardą. Mus supažindino, jis pažiūrėjo į mane ir sako: „Jūs iš Lietuvos? Žinau, pas jus daug savižudybių.“ Man tiesiog rankos nusviro – kaip, kodėl man aiškina, kas darosi Lietuvoje, o aš to nežinau? Pasidarė taip gėda.“
Šiuo metu profesorė D.Gailienė yra viena žinomiausių šalyje ir Europoje savižudybių prevencijos idėjų autorė. Kupiškėnai pokalbiui ją kviečiasi bene pirmą kartą.
Kieno pagalbos Kupiškio kraštui reikia labiausia, net sunku pasakyti. temainfo.lt kalbinta rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Dovilė Kulbokienė sakė:
– Dar studijuodama mediciną žinojau, kad Kupiškyje – didžiausias savižudžių skaičius. Niekada niekas nerado apčiuopiamo atsakymo – kodėl taip yra.
Kupiškyje pilnu etatu psichiatras dirbo daugelį metų. Jis panaikintas nepriklausomybės laikotarpiu, perskirstant etatus pagal gyventojų skaičių. Kaip teigia Panevėžio teritorinės ligonių kasos atlikta analizė, 2013 m. pagal apsilankymų pas psichiatrą skaičių 1000 kupiškėnų teko 7,49, rokiškėnų – 0,92, biržiečių – 3,59 konsultacijos; Lietuvos vidurkis – 5,74. Konsultuotis nevengiama, tačiau 2011-aisiais 100 tūkst. Kupiškio gyventojų teko 46,7 savižudžiai, 2012-aisiais – jau 66,1. Apie pernai metų tikslius skaičius, tikėtina, bus kalbama konferencijoje.
Pusmetis artėja į pabaigą, tačiau Rokiškio visuomenės sveikatos biuras, kuriam priklauso ir Kupiškis, dar nepateikė šio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos. Pernykštė, sakytum, ir yra atsakymas į klausimą, kodėl šiame krašte toks didelis savižudžių skaičius.
Beveik visų ligų kupiškėniška statistika – ir vaikų, ir suaugusiųjų – neįtikėtinai smarkiai viršijo šalies vidurkį.
Kupiškio rajono 14 proc. vaikų yra nenormalios laikysenos, Rokiškio – 0,6 proc., šalies – 3,3 proc.; šiame krašte daugiausia vaikų, turinčių klausos sutrikimų – (analogiškai) 0,3, 0,2 ir 0,2; kalbos – 0,3, 0,1 ir 0,2; didžiausias vaikų (0-17 metų), kuriems 2008- 2011 metais ambulatorinėse arba stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota bent viena trauma, skaičius – 111,3, 92,5 ir 93,4.
Bendras kupiškėnų sergamumas irgi aukštas: 1000 gyventojų teko 2429,6 susirgimai, rokiškėnų – 2290,7, šalies – 1982,8; suaugusiesiems (nuo 18 metų) 2008-2011 metais ambulatorinėse arba stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota bent viena trauma (analogiškai) 115,1, 105,3 ir 93; mirtingumas nuo infekcinių ligų (100 tūkst. gyventojų) (23,3, 13,7 ir 17,2), nuo kvėpavimo sistemos ligų (74,6, 63 ir 38,6).
Kupiškėnai pirmauja ar bent neatsilieka traumomis, apsinuodijimais ir kitais išorinių priežasčių padariniais (127,1, 110,8 ir 98,4), apsinuodijimais alkoholiu (14, 2,7 ir 9,6), terminiais ir cheminiais nudegimais (2, 1,9 ir 2), kojų lūžimais (8,3, 5,3 ir 6,5), šlaunikaulio lūžimais (1,3, 0,5 ir 0,7), pečių lanko ir rankos lūžimais (10,7, 8,9 ir 9,8), pilvo, dubens ir juosmens sužalojimais (3,8, 2,5 ir 2,3) galvos sužalojimais (14,8, 12,7 ir 12,8).
Dažnos šio krašto žmonių urogenitalinės (44,4, 120,5 ir 127,5), jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos (220,5, 250,6 ir 184,4), insulto (2,9, 2,7 ir 1,5), cerebrovaskulinės (10,6, 7,8 ir 5), miokardo infarkto – (1,4, 0,6, 0,6), išeminės širdies (10,9, 5,1 ir 5,2) hipertenzinės (14,3; 10,3 ir 10,4), kraujotakos sistemos (478,9, 474,3 ir 304), kraujo ir kraujodaros organų ligos (16, 12,6 ir 10,8); nereti cerebrinio paralyžiaus (0,5, 0,4 ir 0,2), epilepsijos (1,1, 1,3 ir 0,9), nuotaikos sutrikimų (3,9, 4,9 ir 3,8), demencijos ir Alzheimerio (4,4; 3,7 ir 2,5), psichikos ir elgesio sutrikimų (103,1, 115 ir 66,1), piktybinių navikų (21,1, 25,4 ir 19,6) sifilio (9,3, 0 ir 8,5), Laimo ligos (10 tūkst. gyventojų – 18,2, 11,7 ir 7,9) atvejai.
Kovo 7 d. Kupiškyje su TS-LKD delegacija lankėsi Seimo narys Antanas Matulas, jis susitiko su visų rajone veikiančių sveikatos ir sveikatinimo įstaigų vadovais. Jo manymu, Kupiškis padarė didžiulę klaidą sudarydamas sutartį su Rokiškio visuomenės sveikatos biuru: šios įstaigos vietiniai dar ilgai neskirs nuo Visuomenės sveikatos centro… Savižudžių skaičiumi garsėjančiam rajonui nepasisekė išsiderėti net biuro.
– O ką jūsų rajone veikia savivaldybės gydytojas? Jis turi būti matomas. Teko kalbėtis su šiauliečiais, biržiečiais… Jie sakė, jog savivaldybės gydytojo nepažįsta – nėra jo nei matę, nei girdėję. O kupiškėnai pažįsta? Šie gydytojai reikalingi ne tam, kad tyliai sėdėtų. Jie privalo analizuoti rajono alkoholizmo problemas, mokyklų higieninę situaciją, susirgimų ir net nusikaltimų statistiką, žinoti vietas, kuriose didžiausias avaringumas… Ir kalbėti apie visa tai su visuomene.
Kiek daug gali padaryti žmonės, dirbantys nepilnu etatu?
Taigi pakalbėti yra apie ką. Tačiau jau daug metų kalbos ir lieka kalbomis. Prezidentas Valdas Adamkus prieš rinkimus visada važiuodavo į Kupiškį, kaip į savižudžių kraštą, ir vis žadėdavo jam psichiatro etatą.
Nusivylimų sukeliamas stresas – viena iš savižudybės priežasčių.
Rita Briedienė