Seimo narys Raimundas Martinėlis apsilankė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 506-ojoje kuopoje. Jos atsakomybės teritorija – Rokiškio rajonas. Šioje kuopoje tarnauja rokiškėnai bei kraštiečiai, studijuojantys ar dirbantys didmiesčiuose.
Supažindino su kario savanorio tarnyba
Vyčio apygardos 506-oji kuopa savo veiklumu, pilietiškumu yra nusipelniusi rajono žmonių pagarbos. Kariai ne tik tobulina savo įgūdžius ginti mūsų rajoną ir jo žmones, bet ir puoselėja gražias visuomeniškumo tradicijas: yra nuolatiniai įvairių istorinių, pilietinių iniciatyvų organizatoriai ir dalyviai.
Šioje kuopoje tarnauja rokiškėnai bei kraštiečiai, studijuojantys ar dirbantys didmiesčiuose, todėl parlamentaras ir norėjo detaliau susipažinti su kuopa, jos tradicijomis, ateities planais.
Svečią pasitiko 506-osios kuopos vadas kapitonas Sergejus Afanasjevas, vyresnieji seržantai Ramūnas Lavinskas ir Gintaras Katelė. Pirmiausia buvo pateikta žinių apie Lietuvos kariuomenę, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, jų vietą kariuomenės struktūroje. Pasakojimas buvo kariškai lakoniškas, bet išsamus, informatyvus.
Rokiškio rajono žmonių labui
Kuopa jungia apie 100 karių savanorių. Pagal amžių, išsilavinimą, užimamas pareigas jie labai skirtingi. Tai moksleiviai, studentai, ūkininkai, darbininkai, aukštos kvalifikacijos specialistai. Čia savo vietą randa ir vyresni kariai.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba įkurta 1991-ųjų sausį. Rokiškio vyrai Tėvynę ginti prisiekė 1991 m. kovo 17 d.
Įdomu tai, kad kariai savanoriai – savanorystės idėjos Lietuvoje pionieriai. Mat tuo metu, kai kūrėsi jų pajėgos, niekas nė girdėti negirdėjo apie nevyriausybines organizacijas, savanoriavimą.
Rokiškio rajone veikė trys karių savanorių kuopos. Dabar, kaip ir daugelyje šalies rajonų centrų, Rokiškyje veikia viena – 506-oji lengvoji pėstininkų – kuopa, kuriai nuo 2013 m. lapkričio vadovauja kapitonas S. Afanasjevas.
Jungtis su gimtuoju miestu
Maždaug trečdalį kuopos karių sudaro jaunimas – vyresnių klasių moksleiviai bei studentai.
Kuopa yra svarbus didmiesčiuose studijuojančio ir dirbančio jaunimo ryšys su Rokiškiu: mažiausiai kartą per mėnesį kariai grįžta į savo gimtinę tobulinti karinių žinių ir įgūdžių. Kodėl Vilniuje, Kaune dirbantys ar studijuojantys jaunuoliai nepereina tarnauti į tenykštes kuopas?
Anot kapitono S. Afanasjevo, kariui galima tarnauti ir kitoje kuopoje, tačiau dauguma savanorių lieka toje, kurioje pradėjo kario kelią. Susiformuoja kuopos kolektyvas, nenorima prarasti veikimo teritorijai skirto įdirbio, be to, rajone karys turi artimųjų, tad iš didmiesčių jis noriai važiuojama į pratybas.
Pratybose savanoriai mokosi pažinti rajono vietoves: kelius, miškus, pelkes; turi žinoti ir kur ras prieglobstį ir pagalbą, o kur geriau nekišti nosies. Tokia neįkainojama patirtis įgyjama tik daugybėje pratybų ir mokymų.
Tokia situacija puikiai dera su savanoriškųjų pajėgų koncepcija. Kiekviena kuopa yra teritorinis vienetas. Jos uždavinys – ginti jos atsakomybei patikėtą rajoną ir jo žmones.
Kuopos vadas S. Afanasjevas svečią supažindino, kaip ugdomas visuomenės ir kariuomenės bendradarbiavimas.
Kiekvienas randa savo vietą
Reikia pažymėti, jog rokiškėnai kariai junta kasmet gerėjantį aprūpinimą, džiaugiasi naujomis uniformomis. Savanoriai nešioja naujas, įvairiausioms oro sąlygoms pritaikytas uniformos. Kuopa gavo daug kario ekipuotės reikmenų.
Kariais savanoriais gali tapti 18-55 m. asmenys, nebausti už LR Baudžiamojo kodekse įrašytus nusižengimus. Pretendentams į šią tarnybą reikia pereiti medicininę komisiją: yra tikrinamas ne tik kandidatų fizinis tinkamumas, bet ir dvasinė sveikata, sprendžiamas specialus testas, bendraujama su psichologu, psichiatru.
Tokia griežta kontrolė nestebina: kariui investuojama daug lėšų, valstybė jam patiki ginklą.
Karys turi baigti ir Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą, trunkantį tris savaites. Savanoris prisiekia.
Kuopos nariai savo įgūdžius ugdo pratybose, kursuose; dalyvauja tarptautinėse pratybose, misijose. Tačiau dauguma pratybų vyksta Rokiškio rajone, Panevėžio apskrityje bei Lietuvos kariuomenės poligonuose.
Problema – pratybos darbo metu
Susitikime su Seimo nariu R. Martinėliu buvo paliesta aktuali problema: ne visuomet kariams pratyboms pavyksta išsiprašyti iš darbo.
Daugumą pratybų organizuojamos savaitgaliais, tačiau kai kurie dirba slenkančiu grafiku Pagal Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 22 str., karį savanorį pašaukus į tarnybą ar mokymams darbdaviai ir vadovai privalo jį atleisti nuo darbo.
– Kuopos vadovybė šią problemą sprendžia lanksčiai. Visgi norėčiau paprašyti rajono verslininkų būti supratingiems ir – kiek įmanoma – suteikti kariams galimybę tobulinti savo įgūdžius. Juk jų tarnyba – visų mūsų labui, – sakė Seimo narys R. Martinėlis.
Lina Dūdaitė-Kralikienė
Autorės nuotraukos