Nebebūtų buvę kam atstatyti…
Nuo vakar, rugpjūčio 12 d., Anykščių rajono Kurklių parapijos Kavarsko seniūnijos Vaičiuliškių kaimas ir kapinaitės vėl paženklinti ąžuoliniais kryžiais.
Panevėžiečio, iš Vaičiuliškių kilusio Petro Šeškaus padirbintas 5 m aukščio kryžius subolavo kaimo prieigose.
– Kažkada čia buvo pats kaimo vidurys, – temainfo.lt sakė Valentinas Černiauskas, idėjos atnaujinti Vaičiuliškių kryžius iniciatorius.
Jis pats kaimą paliko apie 1964-aisiais, įsikūrė Kurklių seniūnijos Didžiakaimyje, daug metų ūkininkauja, dirba per 300 ha.
– Kaimas mena 1910 m. statytą kryžių. Belikusios trys Vaičiuliškių sodybos. Svarsčiau: dar kiek – ir nebebus kam kryžiaus atstatyti. Paskambinau pusbroliui P. Šeškui, turėjau dar dviejų buvusių vaičiuliškiečių telefonų numerius. O paskui – vieni per kitus… Į dviejų kryžių šventinimą susirinko apie 50 žmonių, – pasakojo V. Černiauskas, beje, istoriko, Vilniaus universiteto dėstytojo, visoje šalyje žinomo projekto „Trakinių partizanai” vieno iš autorių dr. Norberto Černiausko tėtis.
Vieta, kur stovėjo praėjusio šimtmečio pradžioje statytas, sutrešęs, atstatytas ir laiko vėl sunaikintas kryžius, tapo sunkiai privažiuojama. Aplink – dirbami laukai; buvęs atvejis, kai kryžių padargais traktorius užkabino ir išvertė… Naujam kryžiui buvo parinkta kita vieta.
Kapinaičių nugriuvusį kryžių Vaičiuliškių buvę gyventojai pirko iš Debeikių tautodailininko Broniaus Tvarkūno.
Ta pačia proga
Vaičiuliškiai dažnai minimi kartu su kunigo literato, monsinjoro Jono Voverio pavarde. Čia – jo tėviškė. Rugpjūčio 2 d. sukako metai nuo jo mirties. Kryžių šventinimo dieną monsinjoro giminės ant kunigo gimtojo namo sienos pritvirtino šio žmogaus atminimui skirtą lentą.
1920 m. Voverių namuose buvo įkurtas valstybinės pradinės mokyklos skyrius. Kaip teigia anykštėnai.lt, dviejų skyrių –Vaičiuliškių ir Luciūnų – mokykloje mokėsi 70 vaikų.
Gimė J. Voveris 1913 m. lapkričio 2 d. ūkininko šešių vaikų šeimoje; vienintelis išleistas į mokslus jis baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo J. Voveris vis nedidelėse parapijose; 1948 m. už akių buvo nuteistas 10 metų darbo stovyklos ir išvežtas į Kirovo sritį, vadinamąjį Vetlagą, kur išbuvo iki 1954 m. Į Taujėnus, kuriuose tarnaus iki pat mirties, 2016-ųjų rugpjūčio 2 d., jis buvo paskirtas 1970 m. Kunigystei atiduota 70 gyvenimo metų. Apie tai rašo lt.radiovaticana.va
Ilgaamžiškumo paslaptis
Dalyvavo šventėje monsinjoro dukterėčios Zita ir Bronė. Gyva tebėra jo sesuo Aneliutė, gimusi 1927 m., bet dėl silpnos sveikatos jau nebevežta iš Ukmergės į gimtojo kaimo šventę.
Monsinjoras mirė skaičiuodamas 103 metus. Jis buvo vadinamas kunigu, atskleidusiu ilgaamžiškumo paslaptį. Apie ją paklaustas J.Voveris atsakydavo: „Alkoholio negėriau, niekada nepersivalgydavau, mėsą tik sekmadieniais valgiau, kas rytą iki pusės nusirengęs prausdavausi tik šaltu vandeniu, teisingai gyvenau pagal Dievo įsakymus, kas dvi savaites išpažinties ėjau, todėl ir sulaukiau.“ [http://lietuvosdiena.lrytas.lt/nelaimes/2016/08/02/news/taujenai-neteko-ilgaamziskumo-paslapti-atskleidusio-kunigo-1209459/]
Išliko ir savo paties knygose
Kunigas rašė ir savo lėšomis leido knygas, skaitytojus pasiekė pamokslų, religinių eilėraščių 11 knygų, rengė parapijos laikraštį „Tėviškėlė“. J. Voverio katekizmas yra laikomas vienu geriausių tokio pobūdžio leidinių Lietuvoje.
Kaip teigia lt.radiovaticana.va, J. Voveris patirtimi dalijosi su kunigais, visuomet išlaikydamas šviesų gyvenimo pavyzdį. Savo parapijiečiams Taujėnuose jis visuomet buvo kaip tikras tėvas, pažįstantis visus savo tikinčiuosius, mylėjo juos ir patarnaudavo visomis jėgomis. Gyveno labai kukliai, ir ne veltui jo paskutinis testamente išreikštas noras – ką tik galima iš jo turimo kuklaus turto išdalyti labdarai. 1998 m. šventasis popiežius Jonas Paulius II pakėlė kunigą J. Voverį Jo Šventenybės kapelionu (monsinjoru).
– Ar teko Jums pažinti monsinjorą? – klausėme V. Černiausko.
– 1973-iaisiais mano gerą bičiulį ir jo nuotaką sutuokė Taujėnų kunigas J. Voveris. Dalyvavau tose vestuvėse pabroliu. Malonaus bendravimo žmogus. Zakristijoje jis mus pavaišino žemuogių vynu, – pasakojo jis.
Pašventinęs kryžius ir atminimo lentą su Vaičiuliškių kaimą pagerbusiaisiais bendravo kunigas dr. Nerijus Vyšniauskas. Renginyje dalyvavo ir Kavarsko seniūnijos seniūnas Algirdas Gansiniauskas.
Rita Briedienė
Norberto Černiausko ir Algirdo Gansiniausko nuotraukos
[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/viciuliskiu_kaimas_170813_1.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/viciuliskiu_kaimas_170813_3.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/viciuliskiu_kaimas_170813_4.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/viciuliskiu_kaimas_170813_6.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/viciuliskiu_kaimas_170813_7.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2017/08/viciuliskiu_kaimas_170813_8.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]