Koks savivaldybėms teko senosios valdžios palikimas?

lietuva

Penkeri metai Lietuvos laisvosios rinkos institutas vertina šalies savivaldybes.

Didžiųjų miestų geriausiojo karūna atiteko Vilniui, iš galimų 100 balų surinkusiam 73. Toliau rikiuojasi Klaipėda (68), Šiauliai (49), Panevėžys (43), Kaunas (39), Alytus (37).

Mažųjų 54 savivaldybių lyderėmis pripažintos Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybės, surinkusios po 73 balius. Į penketuką dar patenka Druskininkų (68) ir Širvintų (66) rajonų bei Palangos miesto (64) savivaldybės.

Lietuvos savivaldybių indeksas vertina, kiek jose yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai yra valdomos pačios savivaldybės; vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios savivaldos sritys – komunalinės paslaugos transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra; turėjo įtakos „Transparency international” atliekamas savivaldybių skaidrumo tyrimas, gyventojų skaičiaus kitimas ir t.t.

Paskutinėje vietoje liko Jurbarko, Šalčininkų ir Ignalinos rajonai.

 

Prasčiausiuosius lenkia Anykščiai

Šio rajono savivaldybė surinko 34,3 balo ir užėmė 51 vietą. „Komunalinės paslaugos“, „Turto valdymas“ ir „Mokesčiai“ gavo mažiausiai balų. Gerai įvertintas „Biudžetas“, „Administracija“ ir „Transportas“.

„Komunalinės paslaugos“: šilumos, atliekų surinkimo ir daugiabučių administravimo rinkose mažai privataus kapitalo;

„Turto valdymas“: 2014 m. 1000 gyventojų teko 68,5 kv. m savivaldybės nenaudojamo ploto (šalies vidurkis 45,6 kv. m);

„Mokesčiai“: pernai nekilnojamojo turto mokesčio tarifas buvo vienas aukščiausių – 1 proc. (vidurkis 0,7 proc.).

Gerai įvertinta „Biudžeto“ sritis: 2014 m. savivaldybės skola siekė 26 proc. (vidurkis 44,7 proc.), nebuvo pradelstų mokėjimų;

„Administracijos“: 1000 gyventojų tenka 6,4 administracijos pareigybės (vidurkis 7,9);

„Transporto“:  visi viešojo transporto maršrutai aptarnaujami privačių vežėjų.

2014 m. visi Anykščių gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku.

 

Kupiškėnų aukštas brandos egzaminų rezultatus

Kupiškio rajono savivaldybė surinko 38 balus ir su Šiaulių bei Zarasų rajonais dalinasi 43-45 vietas. „Biudžetas“ ir „Švietimas“ pateko tarp geriausiai įvertintų sričių. Gerai įvertinta „Administracija“. Prasčiau – „Komunalinės paslaugos“, „Investicijos ir plėtra“ bei „Sveikata ir socialinė rūpyba“.

„Biudžeto“ sritis: tinkamas viešųjų pirkimų vykdymas (visi jie buvo skelbiami), savivaldybės valdymo (išlaikymo) dalis – 5,5 proc. nuo visų išlaidų (vidurkis 7,4 proc.); visgi biudžeto skola siekė 61,7 proc. nuo pajamų (vidurkis 44,7 proc.);

„Švietimas“: aukštas valstybinių brandos egzaminų rezultatas, siekęs 46,7 balo (vidurkis 41,8 balo);

„Administracija“: internetinė svetainė bendruosius reikalavimus atitiko 96,5 proc.

„Investicijos ir plėtra“ –  tarp prasčiausiai įvertintų sričių: vienam gyventojui 2013 m. teko 527 Eur materialinių investicijų (vidurkis 1 166); tiesioginių užsienio investicijų – vos 131 Eur (vidurkis 1 138). Lyginant su 2012 m., abiejų rūšių investicijų sumažėjo. Išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, čia didėjo labiausiai.

„Visgi verta pagirti Kupiškio rajono savivaldybę: didelę dalį centralizuotai teikiamos šilumos gamino nepriklausomi gamintojai (67,7 proc.), o šilumos kaina buvo viena mažesnių”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

 

Rokiškėniška „Administracija“ negavo nė balo

Rokiškio rajono savivaldybė surinko 46,3 balo ir 27-28 vietas dalijasi su Utenos rajono savivaldybe. „Mokesčiai“ buvo geriausiai įvertinta savivaldybės sritis; „Administracijos“, „Turto valdymo“ ir „Biudžeto“ sritys surinko mažiau taškų.

„Mokesčių“ srityje pelnyti gerą įvertinimą padėjo itin palankus nekilnojamojo turto apmokestinimas: pagrindinis tarifas buvo mažiausias tarp 54 savivaldybių, o nenaudojamam nekilnojamajam turtui netaikytas papildomas apmokestinimas; mokesčiai už verslo liudijimus taip pat buvo vieni žemiausių.

„Investicijų ir plėtros“ įvertinimas buvo geras dėl to, kad materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų kiekis vienam gyventojui sparčiai auga: 2013 m. lyginant su 2012 m. materialinių investicijų kiekis gyventojui padidėjo 40 Eur (vidurkis 0,5 Eur sumažėjimas), o tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui padidėjo 444 Eur (vidurkis 64,5 Eur padidėjimas).

Savivaldybės valdymą vertinančių rodiklių rezultatai yra prasčiausi. „Administracijos“ sritis negavo nė vieno balo: laiku neišnagrinėtų gyventojų prašymų dalis buvo pati didžiausia, o pagal „Transparency International“ atliktą skaidrumo tyrimą gautas įvertinimas 35 (vidurkis 55).

 

Biržiečiai užima 34, pasvaliečiai – 30 vietas.

 

Parengta pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto inform.