Koks ministras nepriėmė Kupiškio mero?

Gegužės 30 d. įvyko Kupiškio rajono savivaldybės tarybos posėdis. Buvo apsvarstyti 32 klausimai, sprendimų priimta 31. Posėdyje dalyvavo 24 nariai.

Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis. Emilijos Briedytės nuotr.

Šio rajono taryba jau senokai puoselėja tradiciją pasveikinti gimtadienį atšventusius ar netrukus švęsiančius narius: šįkart gėlių puokštės buvo įteiktos Zitai Kaušakienei ir merui Jonui Jaručiui. Nors jis prašė jo jubiliejaus nesureikšminti, tačiau opozicijos atstovai ne kartą merui priminė, jog būtų buvę griežtesni, jei ne jo 50-metis…

Iš tiesų opozicinio griežtumo pakako. Po to, kai Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Dainius Bardauskas, Valentinas  Beinoris ir Bronislovas Rimkus įvertino Kupiškio rajono savivaldybės mero 2012 m. veiklos ataskaitą, rodės, jog pritariančiųjų jai nebeliks. Liko. Buvęs meras Leonas Apšega kalbėjo apie tai, jog padėtis prasta visoje šalyje – yra daugybė objektyvių priežasčių, sunkinančių savivaldos kasdienybę ir perspektyvas.

„Įsivaizduokit: ministras savaitę nepriima mero. Tai pati aukščiausia rajone pareigybė: meras pas bet kurį ministrą galėdavo užeiti,  iš anksto net nesuderinęs susitikimo datos“,  – sakė p. Apšega.

„Kuris ministras neįsileido Kupiškio mero?“ – klustelėjo kažkuris tarybos narys. Tačiau nuspręsta šio įvykio nesureikšminti ir atsakymą nutylėti .

Mero metinė ataskaita patvirtinta 16 balsų „už“, 6 „prieš“, 2 nebalsavo.

Tarybos nariai nesiryžo priimti sprendimo projekto „Dėl saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių patvirtinimo“.  Kaip teigė klausimą ruošęs savivaldybės administracijos Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyresnysis specialistas Igoris Parfionovas, buvo remtasi kelių vandens telkinių tipų taisyklių pavyzdžiais. Kupiškėniškojo  varianto kai kurie punktai ėmė prieštarauti vieni kitiems. Štai 4-osios dalies „Elgesys ant ledo“ 36 punktas nurodo, jog esant tinkamam ledo storiui ant jo gali važiuoti vikšrinis traktorius, kurio bendras svoris 10000 kg. Tačiau 6-osios dalies „Draudimai“ 46.1 punktas draudžia motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar stovėti ant vandens telkinių ledo.  Neaiškumų yra ir daugiau: nuspręsta minėtas taisykles tobulinti.

„Ar neturėtume nusišalinti svarstant klausimus „Dėl 2013 metų žemės mokesčių lengvatų“, „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų 2013 metais“ bei „Dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2014 metams“? – klausė tarybos nariai.

„Aš nenusišalinsiu, nes žemės neturiu“, – pareiškė ir prisipažino Darbo partijos atstovas Sigitas Kurklys. „Tai tavo asmeninė tragedija“, – tarstelėjo jam V.Beinoris. „Turėjote omenyje žemę „du ant dviejų?“- nepasidavė p. Kurklys.

Platesnes diskusijas sukėlė kas kita: sprendimo projektas kiekvieną apleistos žemės hektarą apmokestinti 4 proc. mokesčio tarifu. Tarybos narys V.Beinoris kalbėjo: „Apsodinau 0,3 ha žemės beržynėliu. Dabar tai – apleista žemė. Eisiu ir šį plotą forminsiu kaip mišką. Pernai neįsivaizdavome, kas yra apleista žemė, o šiemet už savo sodintus miškus mokėsime 4 proc. didesnį mokestį.“

Apie tai kalbėjo ir buvęs meras L.Apšega, prisiminęs savo tėvonijos miškais apsodintus plotus.  Jaunuolynai priskiriami apleistoms žemėms, todėl, anot tarybos narių, reikia skrusti ir keisti padėtį.

„Ar nebus taip, kad norint pakeisti žemės paskirtį kainuos 10 tūkstančių?“ – piktinosi p. Apšega.

„Bet ateityje nebereikės mokėti“ , – sakė sprendimų projektus dėl žemės mokesčių pateikusi savivaldybės vyresnioji specialistė Vyta Semėnienė. Ji dar pridūrė, jog žmonės, sužinoję, kad padidėjo mokesčiai, nepyksta, supranta, kad reikia išlaikyti valstybę…

„Blogiausia tai, kad žmonės nė neįtaria, kad už kai kuriuos plotus teks mokėti didesnius mokesčius. Žemės savininkams derėtų apsilankyti pas specialistę Vytą Semėniene ir kartu su ja paanalizuoti kartografinius žemėlapius, įsitikinti, kokia jų žemės dalis priskiriama apleistoms“, – nuogąstavo tarybos nariai.

 

temainfo.lt