Kovo 8-oji – labai puiki proga pakalbinti Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Rokiškio skyriaus kandidatę į Seimą rokiškietę Jolantą Paukštienę, vienintelę moterį Sėlos (Rokiškio-Kupiškio, aut. past.) apygardoje Nr. 50.
Viskas įdomu: kokias ji mėgsta gėles gauti dovanų; kokias patinka auginti; kokios pirmos pražysta išpuoselėtoje jos sodyboje?.. Bet pirmiausia norisi susipažinti su ja pačia, nuo 2008 m. dirbančią Rokiškio Socialinės paramos centro Obelių savarankiško gyvenimo namų vyriausiąja socialine darbuotoja. Jai pažįstamos aplinkybės, netikėtai, o kartais palengva išstumiančios žmogų iš visuomenės; žinomos jai ir valstybės galimybės apsaugoti savo pilietį nuo rizikos patekti į užribį, iš kurio vienam išsikapstyti – jokios vilties.
Pažįsta p. Jolanta ir švietimo rūpesčius: ji – Kriaunų pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja; turi apsigynusi vyresniosios mokytojos kvalifikaciją. Pedagoginį darbą ji dirba nuo 2004-ųjų: devynerius metus kūno kultūros vaikus mokė Obelių gimnazijoje.
– Ar streikavote? – klausėme pašnekovės.
– Ne. Nestreikavo dvi rajono mokyklos, tarp jų – ir Kriaunų pagrindinė. Bet aš būčiau streikavusi. Jei žmogus jaučia savo vertę, jis privalo pakovoti už savo geresnį gyvenimą. Šalia mokytojo fiziškai ir dvasiškai auga ir jo mokiniai. Jie, matantys pažemintą mokytoją, nebus stiprūs, neturės ko paklausti patarimo, kai patiems bus sunku, – sakė kandidatė į Seimą.
Dalyvauti Seimo rinkimuose – irgi nemenka kova. Įveikti ilgą jo maratoną reikia ir fizinės, ir emocinės ištvermės. Ir tik rinkimų diena tampa visų kandidato pastangų vertintoja: ne tik rinkiminės kampanijos, bet ir viso tavo gyvenimo. Juk priešininkai – vyrai –stiprūs, patyrę ir, prieš atidarydami vartus į Seimą, nepaisantys taisyklių pirma savęs praleisti moterį; jai teks atlaikyti visus kovos smūgius.
J.Paukštienės tai negąsdina. Ji iš tų moterų, kurios svajojo tarnauti kariuomenėje. Tai ko gero jos senelio Grigaliaus Pupelio (1905 – 1944), Nepriklausomos Lietuvos kariškio, buvusio Kriaunų valsčiaus pirmininko genai. Stipruolis jis buvęs, girnapusę per trobą permesdavęs, pasagą nesunkiai atlenkdavęs.
– Vis nepavyksta sužinoti, kokio dydžio senelio troba buvusi. Betgi, kokia ji bebūtų, laikmetis išvarė iš jos senelio šeimą: jam pačiam nepavyko apsisaugoti nuo stribo kulkos, o močiutė su vaikais iškeliavo į tremtį… – pasakojo p. Jolanta.
Vidutinio ūgio, ilgų banguotų plaukų ir labai mielos šypsenos buvo p. Jolantos mama. Iš Sibiro šeima grįžo gimtinėn, į Obelių kraštą. Jaunutė Ona Elvyra Pupelytė ištekėjo už Igno Jeronimo Baranausko; šeima įsikūrė Antanašėje, užaugino penkis vaikus. Jolanta jauniausia. Augo ji neslėpdama užsispyrusios sportininkės charakterio, dievindama ir žaisdama krepšinį, nepraleisdama nė vienos „Žalgirio” rungtynių transliacijos, rinkdama Arvydo Sabonio autografus… Apie šį sportininką Jolanta sukaupė galybę iškarpų.
– Kartą žalgiriečiai stovyklavo prie Sartų, ir man pavyko padaryti nuotrauką, kurioje Arvydas – su mano giminaičiu. Pasidariau ir sau šių dviejų vyrų nuotrauką. Kai po kelerių metų krepšininko paprašiau ant jos pasirašyti, jis sududeno: „Iš kur tokią gavai?” Šį sportininką, šį žmogų dievinu iki šiol. Labai norėjau užaugti Arvydo Sabonio ūgio. Atsilikau: manasis – 178 cm, – šypsojosi p. Paukštienė.
Kaip galėjo pakrypti 17-metės Jolantos gyvenimas, sunku pasakyti, tačiau po mamos žūties, kelias į tikslą tapo žymiai sunkesnis.
Pakeliui iš mokyklos ji buvo jau visai netoli namų, kai pamatė aplink kažką susispietusius žmones. „Eime pažiūrėt!” – ragino ją bičiulė, bet jos kojos nevedė to būrelio link.
– Kai vis dėlto priėjau, žmonės žiūrėjo į mane ir traukėsi atatupsti… Pamačiau šalikelėje gulintį sulankstytą dviratį… Nežinojau, kas įvyko, tačiau giliai savyje jaučiau nelaimę, – pasakojo p. Jolanta, ir jos skruostais nebepermaldaujamai riedėjo ašaros – gyvas šios stiprios, darbščios ir atkaklios Rokiškio Leonardo Grigonio-Užpalio vardo šaulių kuopos Obelių jaunųjų šaulių būrio vadės jautrumas. Trumpas, momentinis.
Jau ketvirtus metus J.Paukštienė dirba su Obelių gimnazijos jaunaisiais šauliais. Kartu su jais ji yra sukarintų pratybų, įvairių žygių, stovyklų dalyvė. Už jos pečių – 28 šauliai, pasirengę vykdyti Maisto banko akcijas, dalyvauti švaros talkose, rengiamose vietinių iniciatorių, o ir visuotinos iniciatyvos „Darom”, nuoširdžiai rinkę pinigines aukas Obelių 1941 m. birželio sukilimo dalyviams ir sovietinėms aukoms atminti… Čia – jos kariuomenė, patriotizmo svarba ir auklėjimo prasmė. Tokiais darbais ir tokiose stovyklose formuojasi vaiko ne tik meilė, bet ir atsakomybė Tėvynei. Čia – tikras, be apgaulės bendravimas, pasitikėjimas savimi ir kitais.
Tik toji nelaimės diena, rodės, niekada nesibaigs. Abu su tėčiu ėmėsi ūkininkauti. Vietoj svajonių, Jolanta rinkosi Kauno proftechninę mokyklą, baigė ją su pagyrimu, išmoko siūti. Mama buvo puiki savamokslė siuvėja.
Vėliau, jau sukūrusi šeimą su kupiškėnu Rimgaudu Paukščiu, pagimdžiusi dukrą ir sūnų, ji vėl kibo į mokslus ir baigė Utenos kolegiją, įgijo socialinio darbo diplomą. Šeima neprieštaravo, kai ji nusprendė mokytis Lietuvos edukologijos universitete, įsigijo edukologijos bakalaurą. Jį baigusi Jolanta persikvalifikavo, įgijo sporto trenerės diplomą. Kai 2014 metais jai buvo suteiktas Verslo vadybos magistro laipsnis, ji nebuvo tikra, ar tai paskutinis jos mokslo diplomas.
Eita per gyvenimą tvirtu žingsniu, be didelio noro lepintis poilsiu. Nepabėgo ji iš gimtosios Antanašės, čia su vyru sukūrė tikrą šeimos šventovę. Tokia ji grožiu ir jaukumu.
Tarsi turėdama laimę ilgesnei nei kitų dienai p. Jolanta dar spėja burti Obelių ir Kriaunų moteris aerobikos treniruotėms, vaidina Obelių miestelio „Senolių“ teatro trupės spektakliuose. Ji neatlenktų pasagos, bet dvasine stiprybe – tikra stipruolio Pupelio giminės vaikas, norinti tarnauti savo kraštui, savo Lietuvai.
Tad kokios p. Jolantai patinka gėlės? Jos žydintis sodas, toks mielas pro langą, toks savas, liečiamas rankomis ir yra jos pavasario šventė, jos moterišką sielą pripildantis įvairiausių žiedų, tegu ir vėliau pažysiančių.
Rita Briedienė
J.Paukštienės asmeninio archyvo nuotraukos
[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/03/j_paukstiene_1.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/03/j_paukstiene_2.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/03/j_paukstiene_3.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/03/j_paukstiene_5.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/03/j_paukstiene_6.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/03/paukstiene_1.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/03/paukstiene_2.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]