Klebonas dr. Nerijus Vyšniauskas
Asmeninio archyvo nuotr.
Klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas aptarnauja tris – Kavarsko, Kurklių ir Užunevėžių – parapijas. Su juo kalbėjomės apie šiandienos šv. Velykas, ir apie tai, ką tikinčiajam reiškia Bažnyčia, net ir būdama tuščia.
– Šiandien likote Kavarske?
– Taip. Jau daugybę metų visas šventes sutinku tose parapijoje, kuriose tarnauju.
– Velykos tylios, be šventinio šurmulio. Kokios Jūsų, klebone, Velykos?
– Velykų rytą, 8 val., skambėjo bažnyčių varpai. Nevyko Velykų procesija, bet šv. Mišios buvo aukojamos žmonėms nedalyvaujant. Jau anksčiau tikinčiuosius raginome dalyvauti velykinėse šv. Mišiose naudojantis komunikacijos priemonėmis – šv. Mišios buvo transliuojamos per radiją, televiziją ar internetą iš Vatikano, vyskupijų katedrų ar parapijų.Šiais metais Velykos kitokios. Kadangi turime laikytis karantino, tai vieni kitus sveikiname telefonu, internetu, kad galėtume apsaugoti savo artimuosius ir visi drauge susirinktume pasibaigus šiai nelaimei. Manau, kad šiandien tokios Velykos daugelio žmonių. Mes, kunigai, meldėmės už savo tikinčiuosius iš bažnyčių, o jie iš savo namų jungėsi į bendrą maldą.
– Jau nuo ketvirtadienio bažnyčiose būtų vykusios šventinės pamaldos. Koks tą laikotarpį Jūsų bendravimas su tikinčiaisiais?
– Didįjį ketvirtadienį šv. Mišios buvo aukojamos be žmonių, įprastos procesijos taip pat atsisakyta, bažnyčiose nebuvo įrengiamas Viešpaties kapas.
Didįjį penktadienį visuotinėje maldoje buvo meldžiamasi už visus sergančiuosius, mirusiuosius, medikus bei tuos, kurie yra sutrikę šios pandemijos akivaizdoje. Kryžiaus kelias viešai einamas nebuvo. „Kur avys, ten ganytojai“. Tik šiuo sudėtingu metu kunigo tarnystė įgauna kitas formas. Dėl karantino nėra bendrų susibūrimų pamaldoms, parapijiečiai, šeimos nelankomi jų namuose. Tačiau kunigas turi galimybę palaikyti parapijiečius: pasilikdamas savo tarnystės vietoje, kasdien melsdamasis už parapijiečius šv. Mišių aukoje, Valandų liturgijoje, numatytu laiku budėdamas raštinėje ar bažnyčioje, kad patarnautų pavieniams svarbiu reikalu besikreipiantiems žmonėms (dėl išpažinties, dvasinės pagalbos, šv. Mišių užsakymo ir t. t.), jis pasiekiamas prireikus pasikalbėti viešai paskelbtu telefono numeriu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.
– Nebuvo ir Velyknakčio – žvakėmis apšviestos nakties, šviesesnės už dieną?
– Pandemijos sąlygomis Velyknaktis buvo švenčiamas tik katedrose ir parapinėse bažnyčiose. Žiburių liturgijoje šiais metais nebuvo kuriama Velykų ugnis, bet iškart uždegta Velykų žvakė, nebuvo procesijos. Liturgija vyko žmonėms nedalyvaujant, taigi ir suaugusieji Velyknakčio metu nebuvo krikštijami.
– Kokį jausmą išgyvenote tada, kai sužinojote, kad tikintiesiems draudžiama dalyvauti Mišiose?
– Supranti, kad yra karantinas, kad tai daroma dėl visų mūsų sveikatos ir kad tai netruks amžinai.
O bažnyčiose ir toliau aukojamos šv. Mišios, nors ir nedalyvaujant žmonėms. Jos aukojamos visomis užsakytomis ir toliau užsakomomis intencijomis. Atšaukus viešas pamaldas šv. Mišios aukojamos be žmonių. Tikintieji tą dieną yra kviečiami savo intencija melstis namuose, jungiantis į šv. Mišių auką televizijos, radijo, interneto transliacijos dėka ir priimant dvasinę Komuniją. Bažnyčios šiuo metu yra atidarytos tik privačiai, neorganizuotai pavienių tikinčiųjų maldai. Nerengiamos bendros pamaldos: nekalbamas Rožinis, Gailestingumo vainikėlis, litanijos, neinamas Kryžiaus Kelias ar Kalnai.
– Kai kuriems žmonėms sunku atsisakyti Susitaikymo sakramento. Ar yra kokių nors būdų išvengti išpažinties karantino?
– Bendros Atgailos pamaldos neorganizuojamos. Kunigai yra pasirengę išklausyti pavienių to prašančių tikinčiųjų išpažinčių. Kai nėra galimybės atlikti sakramentinę išpažintį, labai rekomenduojama vadinamoji dvasinė išpažintis: ją sudaro tobulas gailestis dėl nuodėmių ir pasiryžimas atlikti sakramentinę išpažintį. Tobulas gailestis naikina nuodėmes, tačiau lieka pareiga vėliau jas išpažinti sakramentinėje išpažintyje, kai tik tai bus įmanoma. Jeigu yra reikalinga išpažintis žmogui, esančiam ligoninėje, laikomės visų saugumo priemonių, kurias nurodo gydymo įstaiga. Velykinę išpažintį Lietuvoje galima atlikti iki birželio 29 d., tad nebūtina skubėti ją atlikti iki Velykų.
– Ar suteikiamas paskutinis patepimas?
– Paskutinio patepimo Bažnyčioje nėra gal jau keturiasdešimt ar daugiau metų. Yra Ligonių patepimo sakramentas. Galima kviesti kunigą pas ligonius, kurie dėl savo būklės pageidauja neatidėliojant priimti Ligonių patepimą ir kitus sakramentus, nors įprastas ligonių lankymas laikinai nutraukiamas. Patarnaujant ligoniams, naudojamasi būtinomis apsaugos priemonėmis, laikomasi ligoninėse nustatytos tvarkos.
– O, rodės, kokį vaidmenį begali atlikti tuščia bažnyčia…
– Be viso to, ką apkalbėjome, raginame pagal galimybes kasdien 20 val. skambant bažnyčių varpams, prašyti šv. Juozapo užtarimo, kalbant maldą „Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami“. Tai mūsų visų solidari malda šiuo sudėtingu laiku. Kviečiame ir kita asmenine ar šeimos malda palaikyti ligonius, gydytojus, slaugytojus ir visus, kuriems šis metas yra ypač sunkus.
Bažnyčia nėra vien tik pastatas. Bažnyčia esame visi mes, pakrikštytieji. Todėl karantino metu visi esame raginami jungtis į bendrą maldą namie, kad visa Bažnyčia maldos dėka būtų kartu, o jos nariai maldos dėka vieni kitus palaikytų, ramintų ir stiprintų. Be maldos nebūtų ir Bažnyčios. Žmonės karantino metu šv. Mišiose kviečiami dalyvauti jas transliuojant per televiziją, radiją ir internetą. Visas internetines šv. Mišių transliacijas galima sužinoti oficialiame Lietuvos Katalikų Bažnyčios puslapyje www.katalikai.lt
– Ar gali būti, kad koronavirusas – Dievo bausmė?
– „Dievo baudėjo“ ar „Dievo bausmės“ įvardinimas nebūtų teologiškai teisingas ir tinkantis krikščioniškam tikėjimui. Tai, ką mes laikome Dievo bausme, ar sakome, kad Dievas baudžia, dažniausiai neturi nieko bendra nei su Dievu, nei su bausme. Dėl daugelio blogų dalykų, kurie įvyksta mūsų gyvenime, esame kalti mes patys. Tai kaip Dievo įsakymų palyginimas su kelio ženklais. Jei aš laikysiuosi kelio ženklų važiuodamas mašina, jei jų laikysis visi, saugiai pasieksiu kelionės tikslą. Bet jei važiuosiu mašina, motociklu, bet kokia kita transporto priemone viršydamas saugų greitį ir padarysiu avariją, kas bus kaltas? Ar Dievas? Ne. Būsiu kaltas tik aš. Taip yra ir su šiuo virusu. Jis išplito dėl žmogiškojo faktoriaus, dėl žmogaus klaidos, be ne dėl Dievo.
– Parapijoms irgi sunkus laikas. Kaip tai vertina tikintieji? Ar jie remia parapijose dirbančius kunigus?
– Vyskupijų kurijos jau gauna žmonių klausimų, kaip jie galėtų prisidėti palaikydami savo parapijas, kuriose, kaip žinome, šiuo metu nevyksta viešos pamaldos. Tačiau ir šiuo sunkiu pandemijos laiku Bažnyčia atlieka svarbų vaidmenį suteikdama žmonėms pasitikėjimo ir vilties. Bažnyčiose nevykstant viešoms pamaldoms sumažėjo ir žmonių, kurie aukotų ir padėtų parapijoms išsilaikyti. Daugelis parapijų turi interneto svetaines, kuriose nurodytos ir parapijų sąskaitos. Skelbiame jas ir mes tinklalapyje www.kavarskobaznycia.lt.
Norintieji gali paremti parapiją jos būtiniausioms šiuo metu reikmėms, pavyzdžiui Caritas veiklai, raštinės darbui ir pan. Svarbi parama šiuo atveju Bažnyčiai yra šv. Mišių užsakymas įvairiomis intencijomis, nes kunigai aukoja šv. Mišias net ir už uždarų durų, yra pasirengę ir toliau savo malda užtarti tikinčiųjų prašymus. Užsakant Mišias telefonu (arba el. paštu) ir nesant galimybės perduoti auką į rankas, ją taip pat galima pervesti į parapijos sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Auka už Mišias“.
Turime pripažinti, kad karantinas įstūmė parapijas į nepavydėtiną padėtį, kuri natūraliai baigtųsi visišku žlugimu. Bet, ačiū Dievui, kad turime nuoširdžių ir sąmoningų parapijiečių, kurie jaučia atsakomybę už savo bažnyčias ir skuba visokeriopai joms padėti. Aš pats esu nustebęs: karantino metu iš savo parapijiečių sulaukiu daugiau dėmesio, negu įprastai. Žmonės skambina, teiraujasi, kaip sekasi, užsako šv. Mišias, nepalieka savo bažnyčių.
– Ką Velykų sekmadienį būtumėte sakęs per pamokslą, jei bažnyčioje būtų buvę žmonių?
– Jei pamokslą sakyčiau per šią pandemiją, palinkėčiau visiems būti sveikiems, nesusirgti.
– Parapijiečiai, ko gero, ir Jums linki to paties. Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Rita Briedienė
Kun. dr. Nerijaus Vyšniausko asmeninio archyvo nuotr.