Gegužės 22 d. Kupiškio viešoji biblioteka surengė ketvirtojo, jau paskutinio, „Kupiškėnų žodyno“ sutiktuves.
Kas nors man paprieštaraus: skelbime buvo parašyta „pristatymas“. Šį žodį taip dažnai vartoja statybininkai ir siuntų tarnybos, jog aš negalėjau neįvertinti bibliotekininkų sumanymo – visuomenės pažintį su nauja knyga vadinti sutiktuvėmis. Jį savo tekstui ir pasilikau.
Per balandį ir gegužę Kupiškio biblioteka surengė net šešių knygų – Reginos Baltrūnienės „Kol supasi dienos“, Eleonoros Mildos Vaižmužienės „Per rasas“, almanacho „Kupiškis“, Vidmanto Jankausko parengtos Juozo Petrulio „Rudikų sodžius“, Emilijos Grybauskienės „Gyvenimas Biržų gatvėje“ ir „Kupiškėnų žodyno“ – sutiktuves.
„Kupiškėnų žodyną“ išleido Lietuvių kalbos institutas. Pirmas jo tomas išėjo 2007 m. pabaigoje, antras – 2011 m., trečias – 2012 m. pabaigoje, ir štai šiemet – paskutinis. Žodynų viršeliams panaudota ta pati šimtmečio senumo Kupiškio nuotrauka, todėl dažnam atrodo, jog tai – vienas ir tas pats tomas. Šis vienodumas net pradžiugina pastebėjus, jog viršelį žymi vis kitos kiekvieno tomo turinio raidės; paskutinysis savyje talpina Š-Ž raidžių žodžius. Rajono savivaldybė bibliotekoms nupirko 20 žodynų komplektų.
Prie pokalbių stalelio buvo pakviestos žodyno sudarytoja, humanitarinių mokslų daktarė, Kupiškio garbės pilietė Klementina Vosylytė ir humanitarinių mokslų daktarė, docentė, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė. Renginio vedėja, bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė pirmą klausimą uždavė viešniai J.Zabarskaitei; klausė:
– Kaip vertinate „Kupiškėnų žodyną“ kitų žodynų tarpe?
– Tai pats didžiausias tarmių žodynas. Klementina Vosylytė yra rašiusi, redagavusi visus svarbiausius lietuviškus žodynus. Tai ir „Lietuvių kalbos žodynas“, ir „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, „Lietuvių kalbos palyginimų žodynas“, štai – ir „Kupiškėnų žodynas“. Ji – ryški asmenybė Lietuvos kultūroje, kalbotyroje. Žodynas labai neutralus dalykas, rodos, kur čia įdėsi save… Gali pasirodyti keista, tačiau žodynai yra labiau autoriniai darbai, negu romanai ar poezijos knygos. Autorių pažįstame pagal tai, kaip jis parenka žodžius, kokius renkasi pavyzdžius; „Kupiškėnų žodyne“ atsiskleidžia autorės krašto pažinimas, jos pasaulėjauta.
Iš viso Lietuvoje yra išleista 12 tarmiškų žodynų. Netrukus turėtų pasirodyti „Mosėdžio šnektos žodynas“, „Jurbarko šnektos žodynas“, pirmas tomas „Pietų aukštaičių žodyno“, – pasakojo J.Zabarskaitė.
– Kaip viskas buvo? – L.Matiukaitė kreipėsi į mokslų daktarę K.Vosylytę.
– Iš pradžių atrodė, kad dirbu labai lėtai: per mėnesį užpildydavau tik vieną žodžių kartotekos dėžutę. O paskui supratau tokį dalyką: jei sąžiningai dirbau visą dieną, vadinasi, viskas gerai – man atsirado laiko mėgstamiems pasivaikščiojimams, – pasakojo žodynininkė.
Prie „Kupiškėnų žodyno“ K.Vosylytė sėdo baigusi „Lietuvių kalbos žodyną“. Idėja surinkti kupiškėniškus žodžius kilo Palmirai Penkauskienei. „Jei kiti turi tarmių žodynus, kodėl mes negalim?“ – taip jai tuomet atrodė. Abi jos – senos draugės, savo gimtąjį Bakšėnų kaimą ne tėviške, o tėvyne vadinančios.
Ką ten ir tereiškia – žodį užrašyti? O per sunku pasidarė: iš savo pagalbininkių kupiškėnių K.Vosylytė kortelių tegavusi per sprindį. Ir užgulė ją 10 metų didumo ir ilgumo darbas.
Kokį rašyti žodyną – išsamų aiškinamąjį ar diferencinį – tarsi vertimą iš bendrinės kalbos? Nuspręsta – išsamų: kitaip daug dalykų į žodyną nebepakliūtų; 400 000 kortelių parengta. O iš pradžių, kažin ar įveikiamas rodės tas darbas, tik du tomai tebuvo planuoti.
– Ar jau visi čia tarmiški žodžiai sudėti? – žodynininkės klausė renginio vedėja.
– Mano sesuo, gyvenanti Rokiškyje, sako, kad visi. Bet aš manau, vis rasis jų, nepatekusių į žodyną, – sakė K.Vosylytė.
– Tai kiek „Kupiškėnų žodyne“ žodžių?
– Nenoriu šito klausimo. Nežinau atsakymo, – šypsojosi mokslų daktarė.
Ir tikrai: bala, užubala, pabala – vienas ar trys žodžiai?
Šį milžinišką darbą žodynininkė įvertino taip: ilgainiui tarmės išnyks. Pradėjus rašyti žodyną taip jai dar neatrodę, bet dabar, kai nyksta patys kaimai, kai tuštėja Bakšėnų trobos…
Lietuvių kalbos instituto direktorė J.Zabarskaitė nesutiko su tokia tarmių lemtimi. Ji priminė anykštėnų pavyzdį: etnografiniai bruožai ir tarmė šio krašto verslininkus paskatino rengti projektą, kuris turizmą skatins išmoningai naudojama autentika. Anykščių meras Sigutis Obelevičius net žadėjo mokesčius mažinti tiems verslininkams, kurie savo produkciją, juolab savo įmonę vadins tarmiškais vardais. Pajuokavo? Galbūt. Bet vis tiek pajuokauta rimtai. Tokiuose kraštuose, anot J.Zabarskaitės, žodynų sudarytojai bus vertinami iki milijonieriaus aukštumų.
Balandžio pabaigoje Lietuvos mokslų akademijoje K.Vosylytei už „Kupiškėnų žodyną“ įteikta vardinė Kazimiero Būgos premija.
Kupiškio viešnias sveikino rajono meras Jonas Jarutis, penkių rožių puokštę išdalinęs trims moterims. K.Vosylytei jis įteikė ir garbės raštą.
Gėlėmis už renginį viešnioms dėkojo bibliotekininkės; K.Vosylytę sveikino jos artimieji iš Bakšėnų, kupiškėnai pusbrolis Kazys Stančikas ir pusseserė Eugenija Urbonienė.
Visiems Žodyno sutiktuvininkams koncertavo Almos Pustovaitienės vadovaujamas Salamiesčio pagrindinės mokyklos folkloro ansamblis „Vijūnytė“. Moksleiviai parodė programą „Skudučių ir ragų takais“.
Rita Aukščionytė
Pauliaus Briedžio nuotraukos