Pažintis gali būti naudinga
Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Ritos Briedienės nuotr.
Anot Rokiškio verslo klubo Prezidento, UAB „Ivabaltė” generalinio direktoriaus Irmanto Tarvydžio, rokiškėnų verslininkų susitikimai su kaimyninių rajonų merais naudingi keliais požiūriais: savivaldybių vadovai susipažįsta su Rokiškio verslo atstovais, o Rokiškio verslininkams pravartu įvertinti investicijų galimybes Anykščių, Biržų ir Kupiškio rajonuose.
Neoficialiomis kalbomis, Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis pavasarinėje Krašto muziejaus talkoje, kurią vietos verslininkai šiemet rengė jau penktą kartą, prasitarė: prasiskolinusį rokiškėnų iždą galima atgaivinti didinant nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius. Tai, neva, ir paskatino Rokiškio verslininkus pasidomėti, kaip kaimyninių rajonų vadovai bendrauja su savo krašto verslininkais.
Verslo klubo susitikime su Anykščių rajono meru Kęstučiu Tubiu nedalyvavo nė vienas Rokiškio valdžios atstovas. Vietiniam merui A.Vagoniui kol kas nelengva įveikti rinkimuose į Savivaldybės tarybą atsiradusį barjerą tarp jo ir verslo: trys kandidatai iš šešių nepanoro dalyvauti Rokiškio verslo klubo organizuotuose merų debatuose; tarp nedalyvavusiųjų buvo ir A.Vagonis.
Be specialaus formato
Susitikimai su merais rengiami UAB „Ivabaltė” administraciniame pastate Rokiškyje; čia atvyko ir Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.
Rokiškio verslininkai nedėliojo specialaus susitikimų formato; anykštėnų meras, papasakojęs apie save, paatviravęs apie kai kuriuos savo darbinės patirties niuansus, labai greitai sukūrė jaukią bendravimo atmosferą. Jis – buvęs policininkas, 2008 m. baigė tarnybą 30 metų atidirbęs vidaus reikalų sistemoje; tarnavo Policijos departamento įvairiose tarnybose, daugiausia – nusikaltimų tyrimų srityje; prieš atsisveikindamas su tarnyba ėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojo, kuruojančio kriminalinę policiją, pareigas. Vėliau K.Tubis dirbo Rytų skirstomųjų tinklų Saugos ir prevencijos skyriaus direktoriumi , turi patirties versle, dirbo privačiame užsienio kompanijos versle, konsultavo vokiečių įmonę Rumunijoje.
– Politiku tapau nuo šių metų balandžio 14 dienos. Tačiau galiu prisipažinti: jei būčiau į politiką ėjęs tiesiai iš policijos, būčiau prastas politikas, – sakė Anykščių rajono meras.
Šešerius metus atidavęs energetikai, pažinęs verslo niuansus K.Tubis įsitikinęs: pridėtinę vertę kuria verslas, ir jei šis gerai organizuotas, be korupcijos ir sąsajų su politikais, jei nėra agresyvus ar balansuojantis ties teisine riba, jis yra skatintinas. Meras jau buvo susitikęs su savo krašto verslininkais; sužinojo anykštėnų galimybes vystyti šiaudų granulių gamybą.
– Šiuos dalykus tikrai remsime. Kiekvienas verslininkas, kuris kreipsis į mūsų savivaldybę, turės savo kuratorių, kuris derins klausimus su savivalda ryšio neturinčiais subjektais – Aplinkos apsaugos agentūra, valstybine energetikos inspekcija ir kitomis, – sakė meras.
Anykštėnų rūpestis
Viena didžiausių anykštėnų bėdų – šilumos ūkis: UAB „Anykščių šiluma“, 100 proc. valdoma rajono savivaldybės, Turto bankui yra įsiskolinusi apie 18 mln. litų. Ši suma negrąžinama nuo 1999-ųjų; jau 16 metų kas ketvirtį mokama po 800 tūkst. litų paskolos procentų.
Meras K.Tubis ir šią problemą jau spėjo aptarti su Anykščių verslininkais. Visiems aišku, jog situaciją apsunkina anuomet sugriautas miesto šilumos trasos sužiedinimas; šiluma tiekiama iš kvartalinių katilinių. Visam tinklui atkuri reikia laiko ir lėšų.
UAB „Anykščių šiluma“ įgyvendina projektą „Žemutinės dalies katilinės šiluminių tinklų sužiedinimas nuo esamos trasos Ladigos gatvėje“, montuojama nauja šiluminė trasa, klojamas ir jungiamas vamzdynas. Trasos ilgis siekia apie 322 m, bendra projekto vertė 73 tūkst. eurų. Skaičiai, sakytum, nėra įspūdingi, tačiau atsirado galimybė sujungti dvi katilines ir išlaisvinti iniciatyvą statyti Anykščių biokuro katilinę, o ši žada pagaminti apie pusę (maždaug 5 megovatus) reikalingo šilumos energijos kiekio ir smarkiai sumažinti šilumos kainą.
Dideli mokesčiai už šildymą slopina butų pardavimo rinką. Iš Utenos į Anykščius atvykstančioms masažuotojoms labiau apsimoka čia nuomoti butą, nei pirkti.
Verslininkai Anykščiuose laukiami
Anykščiai – kurortinio statuso siekiantis miestas. Prieš metus Anykščiuose duris atvėrė „SPA Anykščiai Vilnius”. Jo savininkas Valdas Trinkūnas 10 metų atleistas nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių.
– Jei reiks, įrengsime komunikacijas; dujų, vandens ar elektros linijas atvesime iki reikalingos vietos. Juo labiau kad „Lietuvos energija” perėmė gamtinių dujų tiekimą gyventojams ir yra labai palanki investuotojams, – teigė K.Tubis.
Neseniai Anykščių meras susitiko su Danijos verslininkais, šiame rajone galinčiais vystyti baldų gamybą, sukurti apie100 darbo vietų.
Anykštėnai vis labiau stiprina savo krašto ambasadorių veiklą; anykštėnų yra daugelyje valstybių, jie padeda pritraukti investicijų. Merui žinoma ir Ukrainos verslininkų situacija, jų noras ateiti į Europos Sąjungą, į Lietuvą; dirbama, kad dalis šių norų būtų nukreipta į Anykščius.
K.Tubis apžvelgė žemės ūkio, smulkiau – pienininkų situaciją. Kasdien pagaminama apie 200 t. pieno; Anykščių krašte galėtų rastis pieno perdirbimo įmonėlė.
– Apie 80 proc. Vokietijos mėsos gamintojų yra asocijuoti ir negali parduoti mėsos ar galvijų, negavę asociacijos sutikimo; jie steigia savo skerdyklas, produkcijos gamybos įmonėles. Rokiškis turi savo mėsinę; galime bendradarbiauti ir plėsti jūsų verslą. Be to, Anykščių rajonas – tikslinė teritorija, todėl verslas bus dotuojamas 5 proc. daugiau, nei šio statuso neturinčiuose rajonuose, – teigė K.Tubis.
Anykščiuose nėra didelių medienos perdirbimo įmonių, nors krašto miškingumas šiek tiek didesnis nei vidutinis Lietuvoje.
Anot mero, verslas gali išspręsti visus klausimus, todėl dėmesys ir parama jam –protingos savivaldos reikalas.
Kultūrinė veikla
Aptarta ir kultūrinė anykštėnų veikla. Meras K.Tubis labai žinančiai apžvelgė siauruko įdomybes, krašto muziejų edukacines veiklas, rajono teikiamas poilsio paslaugas, Troškūnų vienuolyno veiklą be vienuolių…
– Anykščiuose yra vienintelis Lietuvoje „Angelų muziejus”, savo žinomumu besivejantis ir „Velnių muziejų” Kaune, – šypsojosi Anykščių rajono meras.
Į rokiškėnų klausimą, ar Anykščiams apsimoka baseinas, meras sakė, kad rajono biudžetas jį remia apie 300 tūkst. litų per metus.
– Jūsų Savivaldybei tai bus vargų vargas. Taip kalbu ne todėl, kad baseiną jau turime, o dėl to, kad aplinkiniams rajonams reikėtų pasidalinti. Nėra gerai taškyti pinigus ir nieko nesukurti, – teigė K.Tubis.
Jis kalba kaip ir mes; supranta, iš kur rajono ižde atsiranda pinigų, – po susitikimo su Anykščių rajono meru kalbėjo UAB „Laša” vadovas Zenonas Akramavičius.
Rita Briedienė