Kėlėmės labai vėlai. Užvalgėme ir vėl kritome miegoti. Taip – kelis kartus. Mano mintyse – dienų įvykiai, kuriuos noriu užrašyti…
Rytas gražus, tik šaltas. Aplinkui – kalnai. Matosi snieguotos jų viršūnės, miškai. Šiandien išsikrovė fotoaparatas…
Netikėtai įsisiautė pūga. Matėsi tik medžiai šalia namo. Po ilgų dvejonių nusprendėme pasilikti čia visai dienai ir padaryti darbus, kurie turi būti padaryti. Namuke yra ugniakuras, veikia beveik gerai.
Kitą kartą keliaujant į Andorą – o keliausim tikrai – kuprinė ir įranga bus kelis kartus lengvesnė. Nebeimsim palapinių, rinksimies visai kitą maistą. Geriamojo vandens čia tikrai visur yra, nereikia jo neštis į kalnus.
Ateities planuose išrinkome maršrutą, kurį norėtume keliauti dar 5-6 dienas, tuomet tranzuoti į Iruną (800 km), kur pradėsime Camino de Santiago, arba Šv. Jokūbo kelią“ (1000 km) pėsčiomis.
Andoroje dar ketiname įveikti 20 km lengvą kalnų maršrutą, kuriame – daug ežerų poilsiui. 
Tuomet žengti į aukščiausią Andoros kalną, patį sudėtingiausią šalies maršrutą. Kelionė sieks apie 15,4 km, kilsime 1,5 km ir sieksime bendrą 2,942 m aukštį, o tai 4-5 karus sudėtingiau už dabartinę kelionę.
Tikriausiai reiktų truputį daugiau įrangos. Tikėjomės, kad šiek tiek sušils oras, nustos pustyti: jau dabar žemė padengta geru sniego sluoksniu ir nebesimato takų.
Mūsų kelioninė įranga vasarinė. Andora mums – tik trumpa stotelė. Apsirengėme viską, ką turime. Nelindome iš miegmaišių. Jie pritaikyti temperatūrai iki 0 laipsnių. Vėsu. Esame be jokio ryšio su pasauliu. Likęs tik pasitikėjimas savimi ir stiprus tarpusavio ryšys.
Jūratė Gliaudelytė, Linas Juozėnas
Autorių nuotraukos