Mūsų rytas prasidėjo apie 9 val. Šiandien – vėl kelionė po visą miestą.
Aplankėme garsiąją, vis dar statomą Sagrada la Familia bažnyčią, kurią dar statys ilgą laiką. Ji iš tiesų milžiniška, o dar – tik pusė dydžio. Labai subtili architektūra, sakytum, iš paplūdimio smėlio statinys supiltas, beveik neturintis simetrijos.
Mieste tiek daug visko vyksta, norisi tiesiog būti jame. Dauguma mano, kad apie 70 proc. Barselonos žmonių yra turistai. Parduotuvių, skirtų jiems, ypač daug. Jos visos identiškos. Skiriasi tik jų dydis.
Vidurdienį praleidome parke; čia pat numigome gal 15 min. Parkuose – palmės, viskas dailu, visos parko žalios vietos uždengtos besiilsinčių žmonių kūnais.
Nutarę nusipirkti bloknotą dienoraščiui supratome, kad tai – neįmanoma užduotis: paieškai užtrukome geras tris valandas. Pasirodo, net rašikliais neprekiaujama, ir tik labai retos parduotuvės siūlo kanceliarijos reikmenų. Knygynuose užrašų knygučių kainos prasideda nuo 10-15 Eur.
Išalkę užsukome į džiovintų vaisių parduotuvę, nusipirkome datulių, razinų, džiovintų egzotiškų vaisių. Paragavęs jų supratau, kad tikrą datulę ir raziną valgau pirmą kartą gyvenime. Akivaizdu: tai, ką valgiau ankščiau, buvo tik kažkas gerai išmirkytas cukraus tirpale. Taigi nusipirkau daugiau. Prisidėjo papildomi 3-4 kg.
Likusį laiką praleidome La Barseloneta paplūdimyje, vakarą leidome valgydami picą. Mano galvoje sukosi mintys apie tikrą gamtą, kurios labai pasiilgau ir kurią greit pamatysiu.
Jūratė Gliaudelytė, Linas Juozėnas
Autorių nuotraukos