www.kristalai.eu
Visą rytą nakties vaizdas stovėjo prieš akis.
Į vienuolyną grįžome tikrai greitai; vietomis, kai buvo labai statu, tiesiog bėgom.
Susikaupę ir gražiai atrodydami ėmėme tranzuoti. Aikštelėje sustojo Prancūzų pora, labai draugiškai pavežė mus iki artimiausio miestelio – iki vietos, kur prasideda autostrada.
Svilino 33 l. karštis. Stovėjome saulėje, per valandą sustojo trys automobiliai, važiuojantys kitais keliais, į kitus miestus. Per tą kelią mažu lankstu mes vis tiek būtume artėliau tikslo. Nuspendėme: jei bent arčiau reikiamos vietos mus kas nors pavežtų, – mums tinka.
Pavežė mus iki Callus miesto. Tik išlipus buvo galimybė užkalbinti du žmones, sustojusius ir besikalbančius. Tačiau neužkalbinome, o už poros minučių visi išvažiavo. Pastebėjome, kad į autostradą daugiau niekas nevažiuoja. Sunkiai rasta parduotuvė, kaip ir visos, dirba tik nuo 17 val., dabar – 15:30.
Išmokau vieną dalyką: jei yra galimybė nors truputį priartėti prie tikslo, griebk progą, nedvejodamas, veik nuožmiai tikslo link. Per tą dieną nuėjome apie 10 km…
Aplankėme Cardonia miestą, kuriame „auga” druskos kalnai, apžvalgėme ir išvaikščiojome labai didelę pilį. Šis miestas toks draugiškas, jog bet kuris žmogus nušvinta šypsena, jei tik jį užkalbini. Čia visi žmonės trykšta džiaugsmu. Mergina su vaiku lydėjo, aprodė bei apipasakojo mums viską ir apie viską. Nors miestas ir nėra visas tobulai renovuotas, tačiau, jei reikėtų rinktis, kur Europoje gyventi, ši vieta eitų į sąrašo viršų.
Kadangi neradome, kur nakvoti, grįžome tranzuoti. Tapo labai tamsu. Apsistojome pievelėje už Salsono miesto ir čia jaukiai praleidome naktį. Į Andorą – rytoj.
Jūratė Gliaudelytė, Linas Juozėnas
Autorių nuotraukos