Informaciją apie tai, jog kupiškėnas savo sode rado neolito laikų akmeninį kirvuką, mažų mažiausia atrodė netikra. Tai sužinojus sunkoka buvo rasti patį šio daikto radėją, o ir dabar savo vardo ir pavardės jis nenori viešinti.
Vaikinas pasakojo:
– Vaikščiojau savo sode, ir akys užkliuvo labai įdomios formos „akmens”. Pakėliau, nuvaliau jį ir matau: tai – akmeninis kirvio antgalis. Pasiskaičiau internete, palyginau radinį su pavyzdžiais nuotraukose ir padariau prielaidą, kad tai – neolito (akmens amžiaus pabaigos) laikų apeiginio ir gynybinio kirvio antgalis. Kitą dieną nusinešiau jį į Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją, parodžiau savo istorijos mokytojai. Ji mane nukreipė į Kupiškio etnografijos muziejų. Čia radinys buvo išmatuotas, nufotografuotas, parodytas specialistams – mano spėliojimai pasitvirtino. Darbuotojos man suteikė gausybę informacijos, bei padėkojo, kad pasitarnavau mokslo labui atnešdamas radinį į muziejų.
Įdomu ir tai, kad kalbama apie kolektyvinį sodą. Tai nedidelė teritorija Pyragių sodų bendrijoje, vos kilometras nuo Kupiškio. Kas sode prie Pyragių ežero galėjo pamesti neolito laikų kirvuką?
Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė, istorikė Aušra Jonušytė patvirtino kirvuko autentiškumą.
– Mes kreipėmės į Lietuvos archeologą, archeologijos istoriką, humanitarinių mokslų daktarą Gintautą Zabielą. Jis patvirtino mūsų spėjimus, – sakė ji.
Anot istorikės, archeologai niekada nėra minėję Pyragių teritorijos, tačiau ji beveik neabejoja, kad radinio vieta – neolito laikų buvusi gyvenvietė, gyvavusi prieš 2000 metų iki Kristaus: mat šioje vietoje – kaip teigė kirvuko radėjas – aptinkama ir indų šukių.
A.Jonušytės sudarytos monografijos „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“ straipsnyje „Senovės tūkstantmečiai“ G.Zabiela rašo, jog archeologijos paminklams kupiškėnai skiria mažai dėmesio. „Menką domėjimąsi seniausia praeitimi pirmiausia apsprendė vietos kultūros įstaigų ir ryškių asmenybių stygius“, – rašo jis.
Mokslininkas neabejoja, kad daugiausia neolito laikų gyvenviečių galėjo būti Lėvens pakrantėse: nuslinkus ledynui ir susiformavus upei šalia jos gyventi buvo paranku. Tačiau užtvenktas Lėvuo paskandino archeologų netyrinėtas vietoves.
Pyragiai iš tiesų neminimi nei šiame leidinyje, nei Kupiškio muziejaus saugomų akmens amžiaus radinių kolekcijoje.
Radinys vos 8 cm, tačiau jis, rodos, bus atvertęs nemenku žemės sluoksniu užklotą Kupiškio istorijos puslapį: kirvukas nebuvo anų laikų medžiotojo pamestas atsitiktinai, o glūdėjęs čia tūkstantmečius ir ženklinęs neolito gyvenvietę.
Kirvukas kol kas liko pas jo radėją: jis dar spręs – padovanoti jį valstybei ar pasilikti sau ir kaupti sodo radinių kolekciją. Kaip teigė muziejininkai, jos turi tokią teisę. Labai svarbu tai, kad vaikinas jo neslėpė nuo muziejininkų.
Rita Briedienė
Radinio autoriaus nuotr.