[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/12/5_in_1_kamajai_1.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/12/5_in_1_kamajai_2.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/12/5_in_1_kamajai_3.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/12/5_in_1_kamajai_4.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/12/5_in_1_kamajai_5.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/12/5_in_1_kamajai_6.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/12/5_in_1_kamajai_7.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/12/5_in_1_kamajai_8.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/12/5_in_1_kamajai_9.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2018/12/5_in_1_kamajai_10.jpg” descr=”” title=””]
[/gallery_box]
Idėjai subūrė žmones: dirbti, kurti, dalintis
Anot Rokiškio dekanato Kamajų šv. Kazimiero parapijos klebono kun. teol. lic. Andriaus Šukio, edukacinė programa „5 IN 1“ – grupės žmonių projektas. Betgi jis pats grupę ir subūrė: kartu planavo, triūsė ir kūrė meniškos sielos parapijietė Sigita Turkevičienė, išradingoji Daiva Mickūnienė, darbštus parapijos ūkvedys Jurijus Papariga, sumanioji mokytoja Vilma Steputaitienė…
Kiekviena bažnytinė bendruomenė turi aktyvių narių, norinčių dovanoti savo laiką, geras idėjas paversti puikiais darbais. Kamajų šv. Kazimiero parapija yra viso to pavyzdys. Kasmet vietos bendruomenei, svečiams bei pravažiuojantiesiems čia siūlomi skirtingo lygmens susitikimai, programos. Nors parapijoje gyvena per 1 000 gyventojų, o dalis iš viso nedalyvauja bažnytiniame gyvenime, tačiau Kamajuose ir liturgijos šventimas yra išskirtinai kitoks. Bažnyčios presbiterija atkelta arčiau tikinčiųjų, prie bendro vidaus architektūrinio stiliaus pritaikyti liturginiai ženklai – altorius, sakykla, kunigo kėdė. Tai Kamajuose gyvenančio J. Babidorič dirbiniai.
Bažnyčia skrupulingai sutvarkyta, pačių parapijiečių lėšomis dalinai renovuota. Ji pasižymi subtilia, skoninga, asketiška parapijos dizainerės Laimos Nakienės puošyba.
Šoninėje navoje plazda Vatikano, Lietuvos ir Kamajų miestelio vėliavos. Bažnyčia minėdama atkurtos Lietuvos šimtmetį aktyvių bendruomenių žmonių rankomis pasipuošė išskirtinio dydžio trispalve. Lietuvos Prezidentės organizuotoje idėjų prezentacijoje ši vėliava gavo Vienybės ir laisvės simbolio vardą.
Rengiant parapijos projektus, šventes, ruošiant sveikinimus, savanoriauja Kamajų Antano Strazdo gimnazijos įvairių klasių gimnazistai. Jie – aktyvūs parapijos bendradarbiai. Šiais metais Kamajų parapijoje vyko Rokiškio dekanato Jaunimo diena: per dvi dešimtis gimnazistų buvo šventės savanoriai ir talkininkai.
Dalis įvairaus amžių mokinių gieda parapijos ansamblyje, kuriam vadovauja vargonininkė V. Steputaitienė. Subtilus giesmių atlikimas, įdomus jų repertuaro pasirinkimas, kitų instrumentų pritarimas – liturgijos metu tikra dovana maldininkams ir šlovė Dievui. Nenuostabu, jog 2017 m. lapkričio 22 d., švenčiant šv. Cecilijos šventę, Kamajų parapijoje pirmą kartą buvo organizuota Rokiškio dekanato parapijų chorų šventė. Šiais metais lapkričio 22 d. tokio pobūdžio iškilmė vyko Juodupės parapijoje. Rokiškio dekanato parapijų chorai energingai ruošėsi šventei: repetavo giesmes, laukė malonaus susitikimo, susitikę džiaugėsi.
– Neįmanoma būtų mokėti visiems atlyginimą, nes aukos nėra didelės, o dalis jų keliauja bažnyčios renovacijai, remonto darbams. Todėl tik geros valios ir neatlygintini darbai padeda išgyventi dabarties situaciją, – teigia Sielovados grupės nariai, akcentuoja jie ir gerą valią, ir mecenatystės svarbą, ir savanorystės būtinumą.
Savų ir svečių dėmesys paskatino idėją: mintis tapo kūnu
Ką reiškia „5 IN 1“? Jei trumpai, tai tarsi penki – sakralumo, bažnyčios istorijos, pažinimo, architektūros savitumo bei meno vertybių įtaigumo ir bendravimo išskirtinumo – pojūčiai vienoje bažnyčioje. Pasak Kamajų Antano Strazdo gimnazijos tikybos ir etikos mokytojos metodininkės V. Steputaitienės, ši edukacija – tai penkių žingsnių programa, skirta įvairaus amžiaus žmogui, skubančiam turistui ar norinčiajam gilinti savo žinias tikėjimo ir meno srityje.
Kamajų bažnyčia yra mėgstama pavienių turistų, ji yra ir lankytinų objektų sąrašuose, todėl čia atvyksta ekskursijos. Vasarą aikštėje šalia bažnyčios galima pamatyti didelius autobusus. Dažnas gidas ar kelionės koordinatorius apsidžiaugia atvira bažnyčia ir įdomia jos programa. Kamajų tikinčiosios bendruomenės bei svečių dėmesys bažnyčiai ir pagimdė edukacinės programos „5 IN 1“ idėją.
Be abejo, šiandien vis daugiau edukacinių programų ir projektų randa vietą bažnyčiose. Vieni sumanymai įgyvendinami fondų pagalba, kiti – savanoriškomis paskatomis. Edukacija – neatskiriama Bažnyčios misija ne tik misijų kraštuose, bet ir krikščioniškoje Europoje. Lietuva, save laikanti katalikišku kraštu, parodo ir gilų tikėjimo suvokimą, ir paviršutinišką vertybių propagavimą. Todėl čia yra ką veikti diegiant įvairias edukacines veiklas, ugdant savanorystę, ieškant mecenatų, telkiant vietinės bendruomenės narius.
Pirmas žingsnis – malda ir būtinybė dėkoti
Visos bažnyčios erdvės atviros. Kunigų zakristijoje galima apžiūrėti liturginius rūbus ir indus, atsisėsti dvasiniam pokalbiui/konsultacijai. Priešingoje presbiterijos pusėje esančioje aplinkoje daugiau nei metus buvo Pašnekesių zakristija. Joje vyko mokymai, paskaitos, pokalbiai aktualiomis temomis. Kalbėta apie tikėjimo ir gyvenimo santykį, Dievo pažinimo ir maldos būtinybę, šiuolaikiškai svarstyta sakramentų malonių esmė, diskutuota apie tai, kas padeda arba trukdo žmogui laisvai gyventi.
Pirmu žingsniu gidas pakviečia maldos valandėlei. Kiekviena malda, kokia ji būtų – vieša ar privati, trumpa ar ilga, nuobodi ar smagi, – visada stiprina santykį su Dievu.
– Pradėdami edukaciją kviečiame žmones pabūti tyloje ir maldoje – asmeninėje ar bendruomeninėje. Skatiname žmones maldoje ne prašyti, o dėkoti ir džiaugtis Dievo meile“, – sako katechetė V. Steputaitienė.
Antras žingsnis – istorija: praeitis dabartyje
Šiandien parapija priskiriama prie mažųjų, tačiau savo veikla ji yra aktyvi, nes daug žmonių suvokia savanorystės svarbą.
Antrajame žingsnyje – trumpi istorijos štrichai. Edukacijos vedėjas supažindina su pagrindiniais Kamajų bažnyčios ir parapijos istorijos momentais, vieni jų žinomi, kitų nerasi visažiniame google. Dabartinė Kamajų bažnyčia statyta prieš 100 metų, kai čia parapijiečių gyventa 10 kartų daugiau nei šiuo metu; kai kuriais laikotarpiais parapiją aptarnavo net keli kunigai. XX a. Kamajų parapija išgyveno ir pakylėjimų, ir nuosmukių; didžiulę įtaką darė karai, tremtys, sovietinis režimas.
Pasakojama svečiams ir apie kunigą Antaną Strazdą, gyvenusį ir kunigavusį Kamajų parapijoje. Susirinkusieji kviečiami aplankyti A. Strazdo kapo, Kamajų bendruomenės iniciatyva neseniai papuošto informacine lentele, ir jo vardo aikštę. Primenama, kad prieš 55 metus Kamajų vidurinė mokykla irgi pavadinta A. Strazdo vardu, o prieš 13 metų jai suteiktas gimnazijos statusas. Spalio 15 d. gimnazistai smagiai švenčia savo mokyklos gimtadienį.
Istorijos kontekste – šv. Kazimieras: šio šventojo vardu Kamajų bažnyčia ir pavadinta.
Svarbu paminėti, kad Lietuvoje yra 17 bažnyčių, dedikuotų šv. Kazimierui. O Vilniaus Arkikatedra bazilika visas šv. Kazimiero parapijas noriai jungia dalyvauti bendroje veikloje ir maldoje: organizuojami šv. Kazimiero statulėlių konkursai, rašiniai, kiekvieno mėnesio ketvirtą dieną Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje švenčiami mažieji atlaidai. Rugsėjo 4 d. šventę rengė ir Kamajų parapijos giedotojai bei piligrimai. Buvo aukojamos šv. Mišios, liturginius kūrinius atliko gimnazijos ir parapijos atstovai. Po Eucharistijos šventimo dalyvauta turiningoje Vilniaus katedros bendruomenės paruoštoje programoje: džiaugtasi paties menininko Juliaus Žėko instaliacija „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“, kuri pasižymi skirtingų kultūrų ir technologijų – archajinės audimo tradicijos ir lazerinių technologijos – darna (www.hymnos.lt). Dr. A. Vasiliauskienė apžvelgė Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio gyvenimo ir kančios faktus. Kamajų parapijos žmonės aplankė Gailestingumo šventovę bei vieną seniausių Vilniaus statinių – pranciškonų bažnyčią.
Trečias žingsnis – pažinimas: susipažinti verčia gyvenimas
Nuo trečio žingsnio dalyviai skirstosi į grupes: prasideda orientacinis pasivaikščiojimas po bažnyčią. Pagal užduočių lapą, parengtą Kamajų ansamblio narių, bažnyčios struktūros žemėlapį ir klausimus ieškoma nurodytų objektų: atkreipiamas dėmesys į nurodytus faktus ar net smulkiausias paveikslų bei statulėlių detales. Išsamiai šie faktai buvo pateikti kasmetiniame Duokiškio, Salų ir Kamajų parapijų biuletenyje „Kamajų katekizmas III“.
Pasak edukacinės programos koordinatorės S. Turkevičienės, orientacinis žygis gimė po vaikų vienos dienos stovyklos, rengtos Kamajuose. Kaip teigia Kamajų bendruomenės vadovė Jolanta Vygelienė, Kamajų miestelis garsėja visų bendruomenių sutartiniu darbu ir bendradarbiavimu: stovyklautojams ir buvo parengtas pirmas orientacinis žygis – jo idėja įdėta į programą „5 IN 1“.
Anot S. Turkevičienės, pastebėtina, jog įeinančiuosius į Kamajų bažnyčią „pasitinka“ krikštykla – simbolis sakramento, per kurį asmuo įžengia į Dievo namus ir tikinčiųjų bendruomenę. Virš krikštyklos – šv. Jono Krikštytojo statula bei švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų paveikslas. Ir statula, ir paveikslas liudija didelį norą švęsti minėtas šventes, kurios yra Kamajų parapijoje atlaidų iškilmės. Žinoma – švenčiami ir tituliniai Šv. Kazimiero atlaidai kovo pirmą sekmadienį.
Orientaciniame žygyje susipažįstame ir su Lietuvos paveldo vertybėmis. Vienos jų – kilnojamosios, kitos – ne. Švenčiant Lietuvos šimtmetį Kamajų bažnyčioje buvo surengta paroda „Kamajų šv. Kazimiero bažnyčios kilnojamosios kultūros vertybės“, veikusi 2018 m. sausio 13–vasario 18 dienomis. Parodos atidarymo šventėje dalyvavo aktorė Doloresa Kazragytė.
Parodos apraše Kamajų parapijos nekilnojamųjų kultūros vertybių objektai – Arnotas su Radvilų herbu, eksponuotas sakralinėje parodoje Kamajų šventoriaus koplyčioje (2017 09 17–2017 10 08; 2018 05 06–2018 10 14); šv. Mišių Taurė (naudojama apeigose ir šiandien); kun. J. Joakimo bareljefas, esantis bažnyčios šventoriuje, virš šio kunigo – bažnyčios statytojo – kapo.
Kamajų parapijos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo objektai puošia dešinį bažnyčios altorių: skulptūra „Šv. Steponas – Vengrijos karalius“, skulptūra „Nežinomas šventasis“ ir „Šv. Kristoforas“. Paminėtina, jog 2012 m. rugsėjo 25 d. Premjeras Andrius Kubilius į Lietuvą atvykusiam Vengrijos Ministrui pirmininkui Victorui Orbanui padovanojo Kamajų bažnyčios Vengrijos karaliaus šv. Stepono statulėlės kopiją.
Kaip rašė portalas delfi.lt, šią dovaną A. Kubilius įteikė per vakarienę, Vilniuje surengtą V. Orbano oficialaus vizito proga. Premjeras teigęs, jog ši dovana – tai dalelė didžiulio kultūrinio LDK paveldo, išbarstyto po Lietuvos miestus ir miestelius. „Jame, it padūmavusiame Valdovų rūmų veidrodyje, atsispindi ilgamečiai mūsų valstybės ryšiai su krikščioniškąją Europa, mūsų istorijos europinė savastis”, – sakė Premjeras.
Premjero patarėjas Laimonas Tallat-Kelpša naujienų agentūrai BNS teigė, jog dovanota statulėlė – tiksli kopija XVIII amžiaus vidurio – vėlyvojo baroko – statulėlės, kuri kažkokiomis, mūsų paveldosaugininkams nežinomomis, aplinkybėmis atsirado Kamajų bažnyčioje, ant altoriaus keturių metrų aukštyje. Lietuvos kultūros paveldo sąraše yra dar du su Vengrija susiję kultūros objektai: Sakralinio meno muziejuje Vilniuje – skulptūra „Šv. Elžbieta Vengrė” ir tokio pat pavadinimo paveikslas – Mažeikių rajono Ukrinų kaimo bažnyčioje.
Tiesa, XIX a. skulptūros „Angelas“, „Šv. Uršulė“, skulptūrų pora „Angelas“/„Angelas“, įvairūs altorių papuošimų egzemplioriai 2018 m. vasario 18 d. buvo perduoti Rokiškio kraštotyros muziejui. Tokiam sprendimui suteiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyresniosios specialistės Rasuolės Kerbedienės leidimas, gautas Panevėžio vyskupo ordinaro Lino Vodopjanovo OFM pritarimas. Pasak Rokiškio krašto muziejaus vyresniosios fondų saugotojos Dalios Kiukienės, visi eksponatai neterminuotam laikotarpiui perduodami Rokiškio muziejaus depozitu archyvui – Kamajų parapijos erdvės nepritaikytos įstabiems eksponatams: nei saugu, nei patikima, aplinkos ir oro sąlygos nėra tinkamos.
Ketvirtas žingsnis – sakralumas: prisiglausti prie paslapties
Pernai vasarą visi buvo kviečiami į Liturginių rūbų ir simbolių parodą unikalioje erdvėje – šventoriaus koplyčioje. Pasak kunigo A. Šukio, 2017-aisiais ją sutvarkius ir buvo nuspręsta pasidžiaugti seniausiais rūbais ir simboliais, kuriais buvo naudotasi ar naudojamasi iki dabar. Visi parodos eksponatai – iš Kamajų Šv. Kazimiero parapijos rinkinių.
Parengti bei apibūdinti paveldo eksponatus buvo pasitelkta gausi profesionalų komanda: konsultavo liturgijos žinovas Obelių šv. Onos parapijos klebonas kun. Laimonas Nedveckas, Lietuvos Dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, operos režisierius Gediminas Šeduikis, dr. doc. Irena Ramaneckienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Lilija Jovarienė ir kiti. Kiekvieno jų pagalba, pastabos ir patarimai virto tikru stebuklu.
Kukli, paprasta ir asketiškumu dvelkianti erdvė pabrėžia ir išryškina kiekvieno eksponato unikalumą: kruopščiai siuvinėtų senų arnotų puošnumą, stiklo karoliukais išsiuvinėtų stulų grožį ar spindinčios monstrancijos didingumą…
Akį patraukia 1851 m. arnotas su Radvilų herbu, saugomas valstybės, 1890 m. sukurtas pultas (pulpitas), 1899 m. Mišiolas ir daug kitų senesnių ar praeito amžiaus liturginių rūbų ir simbolių. Visi jie patraukliai pateikti, aprašyti, todėl, be malonaus žvilgsnio akiai, galima panirti į trumpą analizę. Nesunku atskirti gotikinį ir romėnišką arnotą, o seniai naudojami žodžiai ,,krapylas”, ,,liktoriai”, ,,naviculum” čia pat išversti į šiuolaikišką kalbą „šlakstyklė“, „žibintai“, „laivelis“ (indas smilkalams laikyti). Norintiesiems plačiau susipažinti su liturginių rūbų, simbolių reikšme tereikia paanalizuoti parengtus ir kruopščiai suredaguotus paaiškinamuosius plakatus.
Pasirinktas subtilus eksponatų pateikimas, apšvietimas, šiuolaikinė simbolių kalba, medžiagos, stilių, įvairaus laikmečio liturginės „mados“ apžvalga – tokia ši paroda.
– Galimybė prisiliesti prie paslapties, suprasti, kokie turtingi esame, ir tapo svarbia užduotimi visus tuos sakralius dalykus išsaugoti. Kartais, per skubėjimą, nesupratimą ar nežinojimą nesuvokiame, kokie lobiai yra šalia mūsų. Pati mėgstu rankdarbius, todėl puikiai suprantu, kiek meilės, šilumos, begalinės kantrybės ir juodo darbo sudėta į kiekvieną liturginio drabužio ar stulos centimetrą. Palaima akiai ir širdžiai! Ilgai stovėjau apstulbusi, bijodama prisiliesti – tokie nežemiški ir trapūs atrodė visi daiktai. O nuo tobulo grožio karoliukais siuvinėtos stulos svorio sviro rankos“, – prisiminimais dalinosi D. Mickūnienė.
2018 m. buvo pakeista parodos koncepcija: prabangesnis apšvietimas, įvairesni eksponatai, skirti mažesnėms lankytojų grupėmis, prabangių smilkalų, pargabentų parodos konsultanto ir 2017 m. išskirtinio subtilumo prakartėlės autoriaus, operos režisieriaus G. Šeduikio net iš… Pietų Korėjos, aromatas…
Parodos lankymas ir tapo vienu iš edukacinės programos „5 IN 1“ žingsnių.
Penktas žingsnis – bandravimas: interaktyviai ir nuoširdžiai
Jau dvejus metus iš eilės Liturginių rūbų ir simbolių parodą rengia tie patys Kamajų parapijos savanoriai S. Turkevičienė, D. Mickūnienė, J. Papariga, V. Steputaitienė, o koordinuoja parodą klebonas kun. teol. lic. A. Šukys.
Pasak D. Mickūnienės, suintrigavo pats kunigo Andriaus kvietimas prisidėti prie komandos.
– Pasidomėjus, kur bus eksponuojami liturginiai simboliai bei rūbai, paaiškėjo, kad tai – senoji parapijos lavoninė, švelniai vadinama koplytėle. Baugoka, bet įdomu! Tai buvo neįkainojama patirtis, – sakė ji.
Koplytėlės parodoje jauti ir žmonių bendrystę: vyresniems žmonėms senieji arnotai primena vaikystę ar paauglystę, to laikotarpio liturgijos didingumą. Taip atsiveria atminties klodai, dabarties Bažnyčios gyvenime ir misijoje išryškinantys praeities patirtimi.
Kamajų parapija atvira visokio amžiaus žmonėms ir jų geroms idėjoms. Kiekvieno sumanymo įgyvendinimas – kolektyvinis darbas bei nauja patirtis ir iššūkiai. Pasak S. Turkevičienės, didžiausias įvertinimas – žmonių domėjimasis, neapsiribojimas vien tik šv. Mišių pareiga, bet ir siekis pažinti, suvokti, išmokti.
– Malonu, kad edukacinę programą „5 IN 1“ aplankė ir didžiausių Lietuvos miestų, ir bažnytkaimių žmonės. Netilo skambučiai, populiarūs buvo ir pavienių asmenų maršrutai. Pamalonino, o ir vilties ateities darbams įkvėpė Lietuvos Respublikos Seimo narių, šalies savivaldybių tarnautojų, mokytojų, menininkų, entuziastų ir tautos patriotų delegacijos, – sakė koordinatorė S. Turkevičienė.
Žmones bendravimui ir pokalbiams skatina netikėčiausia ir labiausiai paslaptinga erdvė – interaktyvioji zakristija. Daugelis tikisi, kad patalpoje mažų mažiausiai ras kompiuterį, nekalbant jau apie kitas išmaniąsias technologijas. Tačiau programos rengėjai interaktyvumą pateikia kitaip: ant stalelio guli didelis, storas aplankas, jame – įvairaus amžiaus parapijiečių parengti klausimai ir atsakymai. Klausimai labai įvairūs, bet visi jie skirti gilinti ar įsivertinti tikėjimo, Bažnyčios, popiežiaus, parapijos žinias ir tikėjimo tiesas.
Čia galima sužinoti, kas yra absoliucija, adoracija, altarista, ciboriumas, krucifiksas, mitra, pneumatologija, transsubstansiacija… Patariama vieni kitiems uždavinėti klausimus, o atsakymai padeda pažinti Kamajų parapijos istoriją, šventųjų gyvenimus, maldų skirtybę, teologinius terminus. Interaktyvioje zakristijoje gali užtrukti nuo keliolikos minučių ir vienos-kitos valandos. Klausimai įdomūs ir aktualūs, atsakymams – išsamūs paaiškinimai. Darbas atliktas per kelerius metus, tai – ir vaikų bei jaunuolių, kurie ruošėsi sakramentams, indėlis, ir teologijos licenciatų ar daktarų darbas.
Zakristijoje žmonės randa ir klausimų, pakabintų ant sienos. Pakėlęs klausimo lapelį netikėtai pamatai atsakymą. Klausimai provokuojantys, iš pirmo žvilgsnio lengvai atsakomi. Dalis tekstų rašyti „gyvu“ kaligrafišku stiliumi.
Gražiai išstatyti liturginiai indai kviečia prisiminti jų paskirtį. Vyresnės kartos atstovams visi jie žinomi, tačiau mokiniams tai nauja ir nematyta. Apie kiekvieną jų galima paskaityti stenduose, todėl nesunku sužinoti, kas yra ligonių patepimo sakramento rinkinys, indelis vynui ar vandeniui, korporalo bursa, patena ar taurė… Visi simboliai profesionaliai eksponuojami, juos galima paliesti.
Interaktyvioje zakristijoje galima pagroti XIX amžiaus vargonėliais – pučiamuoju klavišiniu muzikos instrumentu. Oro pūtimo sistema pasiekiama ne elektriniu būdu, o nuolat sistemingai minant pedalus kojomis. Visi vargonų mazgai sumontuoti į rėmus ir pastatą, kurio priekinė dalis dažnai būna meniškai apipavidalinta. Tai yra svarbus patalpos architektūrinis elementas, kai kada turintis ir meninę vertę.
Kamajų parapija turi ir didelius, renovuotus vargonus. Jais grojama iškilmių metu, sekmadienio liturgijoje. Klausantis vargonų, bažnyčios aplinka įgauna kitokio grožio ir subtilumo.
Interaktyviojoje zakristijoje esantį žaidimą svarbiausia žaisti, o ne laimėti, todėl susitikimui baigiantis visi gauna dovaną – Kamajų parapijos leidinį „Angelų laiškas – Tau“. Pastarasis numeris skirtas Popiežiaus vizitui Lietuvoje ir Šventojo Tėvo asmenybės bruožams aptarti.
Kaip pasakojo pirmą kartą Kamajuose apsilankiusi Pandėlio gimnazijos pradinių klasių mokytoja Irena Veikšrienė, jai gerą įspūdį palikusi bažnyčios vieta, skirta arbatinei.
– Čia buvome pakviesti refleksijai. Įsikūrėme prie apvalaus stalo, ant jo buvo arbatos ir maloniai nuteikianti smulkmenėlė – vazelė, sklidina gudobelių uogų. Nors lauke jau tamsu ir žvarboka, čia gurkšnoti karštą arbatą buvo jauku ir gera, ir visiškai neskubėjai išvykti: norėjosi klausytis pasakojimų apie parapijiečių subūrimą bendriems reikalams, apie savitą aukų rinkimą, apie Prakartėlių darymą…
Susižavėjau vienu kunigo Andriaus bruožu: jis teigia, kad knygos neturi užsistovėti, jos privalo keliauti. Klebonas prisipažino turįs silpnybę naujoms knygoms. Daug jų perka, daug skaito, bet knygų nekaupia, jas visas atiduoda, dovanoja, kad kuo daugiau žmonių galėtų jas perskaityti. Puiku. Tegu daugiau esti tokių žmonių, kurie moka dalintis! – pasakojo Pandėlio parapijietė I. Veikšrienė.
Kaip „5 IN 1” vertina gimnazistai?
Pakalbinti Kamajų A. Strazdo gimnazijos mokiniai įvairiai vertino edukacijos siekiamus tikslus. Štai 1 g klasės gimnazistei Akvilei tokio žanro pamokos buvo įdomios ir smagios.
– Sužinojome daug naujų ir įdomių dalykų apie savo bažnyčią. Labiausiai patiko orientacinis žygis bažnyčioje. Ant vieno iš altorių stovi daug kartų matyta šv. Joakimo statula. Niekada nesidomėjau, ką šventasis laiko savo rankose. Dabar žinau – putpeles ir kodėl būtent jas, – pasakojo Akvilė.
Penktokas Gustas atvirauja:
– Man labiausiai patiko interaktyvioji zakristija. Mielai atsakinėjau į klausimus, sužavėjo išsamūs atsakymai.
Pasak 4 g klasės gimnazistės Linos, programa „5 IN 1“ – tai puiki galimybė pamatyti bažnyčios lobius – liturginius drabužius, indus, – įvertinti tai, kas laiko perspektyvoje keičiasi, giliau pažvelgti į tikėjimo tiesas, bažnyčios ir parapijos istoriją, pasidžiaugti žmonių darbu, idėjomis ir entuziazmu.
Ką apie tai sako mokytojai?
Pandėlio gimanzijos mokytoja I. Veikšrienė apie presbiterinės dalies perkėlimą arčiau tikinčiųjų kalbėjo:
– Tik įėjus akį patraukė medžio drožinių altoriai ir šv. Mišioms skirtas altorius, priartintas prie tikinčiųjų: pamokslo metu galima betarpiškai bendrauti su parapijiečiais. Dar neteko matyti altoriaus taip arti. Kitas svarbus dalykas – labai šiuolaikiška bažnyčia, jos erdvės pritaikytos įvairioms veikloms, bažnyčios gale savo meninius darbus gali eksponuoti ir mokiniai, ir bendruomenės nariai, ir rimti menininkai: bažnyčia yra atvira geroms idėjoms.
Programa „5 IN 1“ pateikia ir praktinių dalykų. Pasak I. Veikšrienės, didžiausią įspūdį paliko ,,interaktyvioji zakristija“, čia eksponuojami bažnyčios apeigų reikmenys: istoriniai daiktai tampa suprantami, pažįstami. Lydintis asmuo labai pedagogiškai apibūdina eksponatus: pirmiausia visus suintriguoja, o tik po to paaiškina. Naudingas šis muziejėlis ne tik tikybos pamokoms, ne tik tikintiesiems, bet pravartu jame apsilankyti visiems, besidomintiems istorija, kultūros paveldu. O kaip smagu buvo pažaisti ,,interaktyvia knyga“! Joje – klausimas ir keli atsakymai: reikia išsirinkti vieną teisingą. Spėliojome, o atspėję džiaugėmės tarsi vaikai. Knyga nuolat papildoma naujais puslapiais, – pasakojo mokytoja.
Žaidžiant klausimų-atsakymų žaidimą dažnai užklumpa pagunda iš esmės patyrinėti kai kuriuos niuansus. Todėl diskusija apie šv. Mišias kaip nuoširdų bendravimą su Dievu bažnytinės bendruomenės fone, mokėjimą teisingai atlikti išpažintį, sąmoningą pasninko ar abstinencijos suvokimą – gera pamoka ateičiai. Reikia pripažinti, kad teologijos mokomasi visą gyvenimą, ji apima visas gyvenimo sritis.
– Atrodo paprasti dalykai, smulkmenos, kurias turime žinoti, bet tikrai pravartu išgirsti ir pasitikslinti, ar teisingai aš elgiuosi, gal turiu keistis, – įspūdžiais dalinosi mokytoja I. Veikšrienė.
Ir koplytėlė mokytojai paliko įspūdį.
– Tik įėjus pajutome malonų smilkalų kvapą. Viskas čia skoningai ir tvarkingai sudėliota, pakabinta. Net apšvietimas apgalvotas. Komanda nuoširdžiai atliko darbą, viską apgalvodama iki smulkmenų, – sakė ji.
O štai Eleonora Vitkevičienė, buvusi Pandėlio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, Pandėlio Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos narė pasakojo:
– Žavėjausi parapijos narių pasakojimu apie bendravimą su tikinčiaisiais, jų veikla, įvairiomis idėjomis, kaip bažnyčią padaryti atvirą ir svetingą ne tik bendruomenei, bet ir kiekvienam į ją užėjusiam. Bažnyčios erdvės pritaikytos įvairiai veiklai: yra patalpos, skirtos susėdimams prie bendro stalo, agapei, bažnytinių relikvijų, liturginių rūbų ekspozicijoms; čia daug metodinės medžiagos, paruoštos jaunimui ugdyti, naudojamos informacinės technologijos. Viso susitikimo metu jaučiau didžiulį šeimininkų norą bažnyčią pateikti šiuolaikiškai, patraukliai.
Anot pedagogės, parapijos dvasininkas kartu su aktyviaisiais ir drąsiausiais parapijos nariais mokosi prisiimti atsakomybę už parapijos veiklą ir jos materialinę padėtį, įtraukia parapijiečius į lėšų bažnyčiai rikimą, puoselėja svetingumo bei atvirumo kultūrą, ekskursijas veda ir pasauliečiai, ir savanoriai, priima turistus, ieško patrauklių bendravimo formų, skatina bendradarbiavimą, kitų bendruomenių lankymą. Kartu su kunigu Andriumi parapijos tikintieji stengiasi tobulinti žmogaus tikėjimo sąmonę ir rodo kelius, kaip to siekti, ieškoti tobulumo.
Lietuvos parapijų dvasininkai irgi žino „5 IN 1”
Edukacine programa žavėjosi nemaža dalis dvasininkų, atvykusių su aktyviais parapijos tikinčiaisiais. Jų tarpe – Pastoracinės ir Ekonominės tarybų nariai, besistengiantys suvokti savo parapijos padėtį ir siekiantys svarbių parapijinio gyvenimo modelių įgyvendinimo.
Susitikimai neapsiribodavo bažnyčios erdve, jie persikeldavo į modernią gimnazijos tikybos klasę, kitas miestelio erdves ar parapijas. Diskutuota aktualiomis temomis apie aktyvų parapijos gyvenimą, pasauliečių ir dvasininkų bendradarbiavimą siekiant įgyvendinti Bažnyčios keliamus reikalavimus. Susitikimuose dalinamasi patirtimi, lyginami nuveikti darbai ir patirtys.
Po susitikimo su Kamajų parapijos bendruomene, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos referentė Sonata Česevičienė atviravo:
– Kamajų šv. Kazimiero bažnyčioje veikianti interaktyvi pažintinė „5 IN 1“ programa apima sakrališkumo, pažinimo, architektūros savitumo, meno vertybių įtaigos ir bendravimo išskirtinumo pojūčius. Programa leidžia susipažinti su liturgija, daiktais, naudojamais apeigų metu, žaidimo forma padeda pažinti ne tik objektus bažnyčioje, bet atsako ir į svarbius tikėjimo klausimus. Atsakymus į rūpimus klausimus atranda ir mažas, ir didelis, nes pažinimas pritaikytas įvairioms amžiaus grupėms. Ši programa šiuolaikiška savo turiniu, kadangi leidžia liesti, čiupinėti, pačiam atverti duris ir evangelinei žiniai leisti pasiekti širdis.
Šiandienos informacijos sraute dažnas žmogus tiki, kad žino atsakymus į visus klausimus. Tačiau, pasak S. Česevičienės, didelės informacijos turėjimas dažnai nepaliečia asmens vidaus, jeigu toji informacija nėra pateikta laiku ir vietoje.
– Todėl „5 IN 1“ programa yra tai, kas priverčia šiuolaikinį, visur skubantį žmogų stabtelėti ir įsiklausyti į Bažnyčios nešamą žinią: pažinę ir Kristų, ir Jo Bažnyčią, galime drąsiau žengti Jo mokinystės keliu, – sakė bazilikos referentė.
Pasak Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos rektoriaus kun. dr. Gedimino Jankūno, parapijų bendradarbiavimas ir dalinimasis patirtimi yra šiandienos svarbi evangelizacijos dalis.
– Skirtingose parapijose yra skelbiama ta pati Evangelijos. Žinia, būdai ir metodai labai priklauso nuo parapijos kunigo atsidavimo, kūrybiškumo ir pačių pasauliečių noro dirbti kartu. Tai – ir savanorystė, ir mecenatystė, ir siekis bendrojo gėrio. Kiekvienas žmogus apdovanotas talentu kurti ir dalintis, todėl skirtingų parapijų susitikimas ir gerosios patirties sklaida – viena esminių šiandienės Bažnyčios išraiškos formų, liudijant Kristaus asmenį čia ir dabar, – teigia jis.
– Mes visą laiką įpratę galvoti, kad bažnyčia turi būti niūri, begalinio susikaupimo, netgi liūdesio vieta. Pabuvus Kamajuose nuomonė ir požiūris radikaliai pasikeičia. Tai vieta, kur galima jaustis saugiai, ramiai, kelti savo dvasią, gilinti tikėjimo ir pažinimo žinias, nuraminti savo mintis, pažadinti prigesusius jausmus. Tai netgi vieta, kur galima kartu su bendraminčiais pasėdėti, pasikalbėti, atsigerti arbatos. Tam sukurta dar viena erdvė ir ne kažkur kitur, o tinkamai išnaudojant bažnyčios erdves, jos kampus ir užkaborius. Naujovės, kurias pavyko įgyvendinti Kamajų parapijoje, – tai ir gausiai sutelkto pagalbininkų, savanorių ir bendraminčių būrio nuopelnas. Juk nėra taip paprasta pakeisti nusistovėjusį požiūrį į tikėjimą, Dievą. Daug dirbant – viskas įmanoma, – sakė susitikimuose dalyvavę svečiai ir piligrimai.
Pandėlio parapijos klebonas kun. teol. lic. Albertas Kasperavičius programą „5 IN 1” vadina aktualia, įtraukiančia, skatinančia diskusijoms, svarstymams, ieškojimams, žadinančia gilinti tikėjimo žinias.
– Ši edukacija puikiai iliustruoja sveiką klasikinę tikėjimo nuostatą: tikiu – kad pažinčiau, pažįstu, kad tikėčiau. Kai daugelis bažnyčių po Mišių lieka uždaros, sveikintina, kad Kamajų bažnyčia yra ne tik atvira sakrali erdvė maldai, bet edukacijos dėka įvedanti žmogų į Bažnyčios lobyną, daugeliui nė nepažįstamą. Per šią edukaciją, per jos eksponatus, per išradingai keliamus klausimus žmonės suintriguojami leistis į tikėjimo kelionę pasitikrinti tikėjimo žinių. Programa sveikai išlaiko pusiausvyrą tarp žaismingumo ir svaraus turinio pateikimo. Daugelio tikinčiųjų tikėjimo žinios yra skurdžios, tad „5 IN 1” yra puiki daugelio malonių ir dvasinį išprusimą ugdančių priemonių visuma. Stebėdamas giliau edukacijos pristatymą suvokiau: pati edukacija nėra lengvos improvizacijos, bet intensyvaus kelių metų ieškojimo ir kartu kryptingos vizijos rezultatas. Ypač svarbus yra parapijiečių „įgalinimas“ parapijinei veiklai, be kurios nebūtų buvusi įmanoma ši edukacija ir daugelis kitų gerų parapijos iniciatyvų… Edukacijos rezultatas – uždegtos parapijiečių širdys ir praplėstas jų tikėjimo akiratis, – sako kun. A. Kasperavičius.
Kartu su Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos bibliotekininke Jurgita Gudeliene programa „5 IN 1” bus aptarta ir Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kuri gruodžio 14 d. organizuojama Kupiškio kultūros centre. Pranešime bus kalbama ir apie unikalų projektą „Teologas bibliotekoje”, kurio bendraautorius yra ir kun. A. Šukys.
Parengė temainfo.lt
Nuotraukos iš Kamajų Šv. Kazimiero parapijos archyvo