Kupiškio verslo darbdavių klubas ir Ūkininkų sąjunga įvykdė savo pažadą – surengė pretendentų į merus diskusiją apie nedarbą, darbo vietų kūrimą, savo vizijas ir planus šioje srityje.
Kodėl būtent nedarbui skirtas toks dėmesys? Todėl, kad tai nebėra tik bedarbio rūpestis. Valdžia jau pastebi stagnaciją ekonomikos procesuose, darbdaviai dejuoja nebesurandantys darbuotojų, kvalifikuotų specialistų. Visi akivaizdžiai mato: kaimai ištuštėjo, miesteliuose pilna tuščių namų, nepaliaujamai mažėja darbingų žmonių skaičius. Kupiškyje šių metų pradžioje nedarbas siekė 13,7 proc., apskrityje – 10,9 proc., šalyje – 9,3 proc. Panašūs skaičiai yra ir kitose nedidelėse savivaldybėse, bet yra ir kitokių pavyzdžių. Štai Prienuose, Širvintose, Šilalėje nedarbas svyruoja apie 8 procentus. Vadinasi, įmanoma šią bėdą suvaldyti, tik reikia koncentruotų pastangų, gerų idėjų. O idėjos gimsta diskusijose.
Renginį vedė Darbdavių klubo nariai Jūratė Dovydėnienė, Vilius Valentėlis, buvo nemažai bendruomenės atstovų, pakviestieji ekspertai. Tie, kurie dalyvavo pasikalbėjimuose Kupiškio kultūros centro didžiojoje salėje ( Vitražų – visi nesutilpo), turėjo progą įsitikinti, kad daugelis svarbių dalykų yra ilgaamžiai.
Vienas iš svarbiausių – darbdaviui ir samdiniui geruoju sutarti tebėra taip pat sunku, kaip ir prieš šimtą metų. Darbdaviui vis stinga samdinio uolumo, darbštumo, motyvacijos, o dabar ir kvalifikacijos, tuo tarpu samdiniui vis norisi dirbti ne tik už maistą, t. y. minimalią algą, bet ir oriai gyventi. Tiesa, orų gyvenimą žmogui galima įkalbėti, užburti jį, užhipnotizuoti, ir čia didžiausias galimybes turi politikai. Jeigu jie būtų pakankami iškalbingi, įsigilinę į oratorystės meną, ko gero, visi patikėtume gyvenantys puikiai ar rytoj taip gyvensiantys…
Penki pretendentai (nebuvo tik save išsikėlusiojo) į Kupiškio mero kėdę akivaizdžiai parodė, kad yra pažinę raštą, moka skaityti, nes pristatydami savąjį problemos supratimą, nepaleido iš rankų pasirašytų popierių. Kai kurie sunkiai paskaitė, gal akinius buvo užmiršę pasiimti… Vienas pretendentas sąžiningai prisipažino, kad jo programa yra netiksli, padėjėjai bus suklydę ir vietoje pažadėtų išasfaltuoti 2 km žvyrkelių (per metus) įrašę 20 km kelių…Šį unikalų programos teiginį pastebėjo akylas konkurentas, žinantis, kaip nepigu yra kelią išasfaltuoti.
Iš pretendentų tarpusavio diskusijų išryškėjo, kad esama labai kuklių asmenybių, vienas prisipažino būtų prasčiausias klebonas, nes mėgsta daugiau dirbti, nei kalbėti, ir prastas remontininkas, todėl ir savivaldybės socialinių būstų, ko gero, nepajėgtų suremontuoti. Kodėl jis pretenduoja į mero postą, liko neaišku. Nepaaiškėjo ir kito pretendento nuostata dėl rinkimų, mat neatsargiai pajuokavo, kalbėdamas apie būsimus savo darbus, kas būtų, jeigu, neduok, Dieve, bus išrinktas…
Darymas nėra savaiminė dorybė, tą patį galima pasakyti apie perdėtą pasitikėjimą. Vienas iš pretendentų, nepavargstantis su dokumentais darbo kabinete triūsti, paklaustas konkurento, kaip elgtųsi ir dirbtų, jeigu po rinkimų tarybos daugumą sudarys jo oponentai, pakomentavo, kad taip neturėtų atsitikti. Savai „refleksijai savaip pristatyti“, jis priminė rinkimų šūkį „Darėm. Darom. Darysim“. Tiesiog nevalingai kyla noras užbaigti lozungą uodegėle „…ir papūskit jūs mums…“
Vienas iš pretendentų užsiminė apie galimybę suformuoti rajono biudžetą be skolų, o jeigu skolintis, tai ne pravalgyti, o pridėtinei vertei sukurti. Teiginys buvo supeiktas dailios klausytojos iš salės, esą, visas pasaulis skolinasi, kodėl mes turim elgtis kitaip.
Kaip ten yra su pasauliu, jis pats tesižino, o Kupiškyje yra taip, kaip yra. Ekspertu renginyje buvęs Seimo audito komiteto narys Naglis Puteikis, mandagiai išgyręs renginį, jo formatą, kiekvienam pretendentui suradęs po gerą žodį, išvadą suformulavo tokią: „Visi penki kandidatai verti jūsų.“ O gal visų mūsų vertė yra ne kažin kokia? Svarstyk, kaip nori…
Eksperte buvusi psichologė Valija Šap renginį įvertino iš psichologinės pusės. Ji įžvelgė kai kurių pretendentų aroganciją, vadovų komandų vidinės kultūros stoką, abejingumą žmogui, kuris neturi darbo, minimaliai uždirba. Ir linkėjo būsimam merui būti tikru vadovu, o ne užimančiu vadovo pareigas. Po kalbų ir diskusijų visi pretendentai gavo po rožę. Kažkas iš salės pastebėjo, kad scenoje tarp vyrų galėjo būti ir moterų. Įdomu būtų.
Matas Žebrokas
Editos Žalnieriūnienės nuotr.