Eina į pabaigą Rokiškio rajono Kalvių kaimo Aldonos ir Jono Venslovų ūkio žieminių kviečių sėja neariminės žemdirbystės laukuose. Apie 1 000 ha valdantis ūkis šiai kultūrai skiria per 400 ha.
Neariminė žemdirbystė saugo drėgmę, todėl per neartą lauką „Väderstad“ sėjamoji eina lengvai, noragėliai patikimai žemėn įspraudžia sėklą ir trąšas.
– Naudojame ūkinę sėklų veislę. Tai sava sėkla, kurios nuo derliaus atidedame apie 80 t, ir naujos neperkame, – temainfo.lt sakė J. Venslovas.
Ūkininko skaičiavimu sava sėkla pigiau: įsigijus pirmametės C1 reprodukcijos sertifikuotos sėklos, moki ir už kitų metų sėklą, fiksuojamą kaip reprodukcija C2. Skaičiuojamas mokestis ir už C3 sėklą – sakytum, autorinių teisių mokestis už unikalų kūrinį.
– Bus bene 20 metų, kai naudoju tą pačią sėklą ir nežadu skųstis: kiek prikuliame, tiek man gerai. Esame nederlingų žemių kraštas, tad ir iš žemės nėra ko per daug reikalauti, – sakė J. Venslovas, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijoje atstovaujančio Rokiškio rajonui.
Vasarinius javus nunaikino sausra, žieminių Kalvių ūkis kūlė apie 2,5–3 t iš ha.
– Ar apsimokėjo skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros? – teiravomės ūkininko J. Venslovo.
– Kai kurie galvoja, kad ekstremalios situacijos paskelbimas ūkininkui laimės pinigų. Niekas nieko nedalins. Štai nacionalinė mokėjimo agentūra prastai įvertino žalinimui mūsų paliktus plotus: sausra taip išdžiovino žemę, kad agregatas į dirvą nelenda. Jei nebūtų paskelbta ekstremali situacija, būtume gavę baudos už neįdirbtus laukus, – pasakojo ūkininkas J. Venslovas.
Kitą savaitę žieminių javų sėja bus baigta. Prasidės grikių pjūtis ir kūlimas – Aldonos ir Jono Venslovų ūkio paskutiniai lauko darbai.
Jono Venslovo nuotraukos